„Iš tikrųjų yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl valstiečių frakcija negali palaikyti biudžeto. Pirma priežastis, mechaniškai buvo padidintas valstybės deficitas. Tai labai blogas reiškinys, nes tai blogins valstybės skolinimosi reitingą, tai reiškia, kad už skolintus pinigus turėsime mokėti daugiau“, – Seime antradienį susirinkusiems žurnalistams kalbėjo valstiečių frakcijos narys Valius Ąžuolas.
Praėjusioje kadencijoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas ėjęs V. Ąžuolas tikino, kad pirmajame biudžeto projekte, kurį Seimui pateikė dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, buvo numatyta leisti pasiskolinti lėšų koronaviruso situacijai taip, kaip tai buvo padaryta per pirmąją bangą.
„Kokia buvo situacija? Pavasarį netgi Landsbergis, netgi opozicija palaikė šį pasiūlymą, pasitikėdami Skvernelio Vyriausybe. Koks rezultatas? Leidome 6 mlrd. eurų ribose pasiskolinti, iš jų buvo panaudota 3 mlrd. eurų, tik pusė lėšų.
Dabartinis kelias mane labai liūdina. Tai reiškia, kad valdantieji nepasitiki Šimonytės Vyriausybe, jeigu nenori jiems suteikti tokios pat galimybės pasiskolinti ir naudoti kovidui reikalingas lėšas. Kokią jie užprogramavo problemą iškart, jie paskyrė tik 1 mlrd. eurų kovido valdymui, kai žinome, kad šiemet reikėjo 3 mlrd. eurų kovido valdymui. Tai jau iš karto aišku, kad to milijardo neužteks“, – samprotavo V. Ąžuolas.
Parlamentaras spėjo, kad Vyriausybė turės grąžinti biudžetą Seimui persvarstyti, kai teks įtraukti koronaviruso valdymui reikalingas lėšas.
„O tai labai blogas ženklas kaip valstybei, kaip Vyriausybei, tai įveda nepasitikėjimą Vyriausybe“, – tikino valstietis.
Antra priežastis, kodėl valstiečių frakcija nepalaikys biudžeto, anot V. Ąžuola, yra tai, kad Vyriausybė į biudžetą neįtraukė Europos gaivinimo plano pinigų.
„Pasakant, kad jų neva dar nėra, nors daugelis Europos valstybių, tokių kaip Estija, Italija, Prancūzija, įtraukė juos į pajamas ir nuo vasario 1 d. jau planuoja juos leisti“, – teigė politikas.
Pasak V. Ąžuolo, pavyzdžiui, Estija nuo vasario 1 d. iš šio fondo lėšų 30 mln. eurų skirs gydymo įstaigoms atnaujinti ir pirkti.
„Ar Lietuvai to nereikia? Man rodos, kad tikrai reikia. Dėl šių dviejų priežasčių mes negalime palaikyti biudžeto“, – konstatavo V,. Ąžuolas.
Pirmiau suvaldys koronavirusą, po to skolą
„Man beklausant buvusių valdančiųjų, apima toks svetimos gėdos jausmas. Kai tu bandai pasakyti, kad tas biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas, 5 proc., kad jis turi kažkokią prasmę“, – į V. Ąžuolo kritiką atsakė finansų ministrė, konservatorė G. Skaistė.
Pasak jos, buvusi Vyriausybė koronaviruso valdymui paskyrė 3,4 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 2,8 mlrd. eurų. Ministrės tvirtinimu, jei S. Skvernelio Vyriausybės, sėkmės Seimo rinkimuose atveju, planavo taip ir toliau valdyti pandemiją, tai biudžeto deficitas galėjo išaugti ir iki 10 proc.
G. Skaistė tikina, kad ne visos išlaidos, kurias paskyrė ankstesnis ministrų kabinetas, buvo susijusios su koronaviruso valdymo, nes dalis jų, pavyzdžiui, buvo skirta vienkartinėms išmokoms.
„Šiandien suplanuotos išlaidos yra optimalios, pagal tas priemones, kurios yra numatytos, išlaidos yra suplanuotos pusei metų, tikimės, kad per tą laiką kovidą pavyks suvaldyti“, – kalbėjo ministrė.
Jei situacija nesistabilizuos taip, kaip prognozuojama, anot G. Skaistės, pavasario Seimo sesijoje bus galima patikslinti koronavirusui skiriamas išlaidas. Ministrės teigimu, pirminė šios Vyriausybės užduotis – koronaviruso suvaldymas, o auganti valstybės skola yra jau ateinančių metų klausimas.
„Tas skolinimasis nėra tik Lietuvos klausimas, tą daro visa Europos Sąjunga, todėl ir sprendimai bus bendri, priemonės bus atsižvelgiant į bendrą tarptautinį kontekstą. <...> Skolinimosi kaina yra labai maža. Klausimas šiandien yra, kiek yra pasiskolinima ir ar tos išlaidos yra prasmingos. Ar jos iš tikrųjų prisideda prie ekonomikos atsigavimo, ar jos labiau skirtos pravalgyti ir keliukams tiesti, kaip būdavo kartais anksčiau“, – sakė G. Sklaistė.
Pasak jos, ateinančiais metais planuojama skolintis 5,5 mlrd. eurų.
Parlamentarai antradienį ketina priimti 2021 metų valstybės biudžetą. Jame numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Biudžeto projektą parengė kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė, tačiau jį dar spėjo pakoreguoti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas.
Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).
Naujoji vyriausybė biudžete padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms.
2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų, o išlaidos viršys pajamas 4,573 mlrd. eurų.
Biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad BVP kitąmet augs 2,8 proc., o darbo užmokesčio augimas lėtės iki 4,1 proc.
