Ir tokių atvejų daugybė: šiomis dienomis iš vilniečio sukčiai išviliojo 110 tūkst., iš marijampoliečio – 50 tūkst., įtikindami juos investuoti į internetinę platformą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
700 tūkstančių eurų – tiek sukčiai išviliojo iš kauniečio, įtikindami jį telefonu pinigus investuoti į internetinę investavimo platformą. Tai yra viena didžiausių šiemet išviliotų pinigų sumų. Pasak Kauno policijos, sukčiai veikė apsukriai ir pinigus iš vyro viliojo palaipsniui.
„Kartais, kaip sakoma, būna, kad pinigai išviliojami ne per vieną kartą. Ir paskui žmogus galvoja, kad gali pasiimti tuos pinigus, bet jam pasakoma, kad reikia sumokėti mokesčius. Jis perveda, ir dar kažką, ir žmogus tikisi, kad skolindamasis iš kitų, vėl galės pervesti, tačiau taip dar kartą nukenčia. Galima pasakyti, kad tai yra kelių mėnesių darbas“, – sakė Kauno policijos pareigūnas Aleksejus Gubenko.
Dažnėja sukčiavimo telefonu atvejų
Tokių atvejų pastaruoju metu – daugybė. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) praneša, kad sukčiai iš 73 metų senjorės išviliojo daugiau nei 50 tūkst. eurų, o iš vilniečio – 110 tūkst. eurų. Sukčiai prisistatydavo kaip vadybininkai iš internetinės investavimo platformos „Curionfinance“.
Kalbinti gyventojai prisipažįsta, kad patys yra ne kartą sulaukę sukčių skambučių.
„Yra tekę, bet aš greitai pabaigiu pokalbį. Siūlo įvairiausius dalykus, bet man jų nereikia – ko man reikia, visada randu pati“, – kalbėjo moteris.
„Iš bankų nesulaukėme, tik skambina rusiškai kalbantys. Gauname skambučių iš nežinomų numerių, atsiliepiame, jie kalba rusiškai, tai mes tiesiog ignoruojame“, – teigė pašnekovė.
„Paskambina, prašo duomenų, ir žmonės, netikėtumo atveju, pasiduoda tam dalykui“, – tikino vyriškis.
Populiariausi būdai sukčiauti
Pinigų plovimo prevencijos centras primena – dažniausiai sukčiai siūlo patikliems žmonėms investuoti greitai ir dideles sumas, žada pelną be jokios rizikos. Tačiau dažniausiai taip jie bando žmogų apvynioti aplink pirštą, kad žmogus prarastų savo budrumą.
„Sukuriamas ryšys su tuo žmogumi, prasideda visa procedūra. Iš pradžių investuojama, tada neva investicijų šiek tiek sumažėja, todėl reikia įnešti dar daugiau pinigų, kai žmogus jau supranta, kad greičiausiai tai yra sukčiai. Tada prisistato tokie neva teisininkai, kurie irgi yra sukčiai“, – pasakojo pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Mobilaus ryšio operatoriai pastebi, kad sukčiautojai naudoja dirbtinį intelektą apgaudinėdami žmones. Specialiomis programėlėmis jie ne tik slepia savo telefono numerį, bet ir gali pasinaudoti bet kuriuo nepažįstamu numeriu, net ir žmogaus šeimos nariu – tėčiu, mama, močiute, taip išmušdami iš vėžių potencialią auką.
„Spoofingas yra padirbtas numeris – kaip žmogus gali užsidėti kaukę, taip ir telefonas gali rodyti kito numerio „kaukę“. Tai nėra pavojinga, kol nepradedate tikėti tuo, ką jie jums sako“, – teigė ,,Telia Lietuva'' atstovas Audrius Stasiulaitis.
Telefoniniai sukčiai jau šiemet iš žmonių išviliojo daugiau nei 6 milijonus eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
