Portalas tv3.lt primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė užkirsti kelią teismams priimti sprendimus, kuriais migrantams leidžiama apsigyventi ne kalėjimus primenančiuose apgyvendinimo centruose, bet viešbučiuose, išsinuomotuose butuose ar skirti kitas faktiniam sulaikymui alternatyvias priemones.
„Čia atsispindi noras apriboti teismo galias individualizuotai vertinti užsieniečių, kurie kreipiasi iš specialiųjų apgyvendinimo vietų į teismus prašydami juos paleisti iš faktinio sulaikymo. Situacija yra tokia“, – Užsienio reikalų komiteto klausymuose sakė teisėjas.
Pasak G. Kryževičiaus, siūlymas suvaržyti teismų laisvę individualiai vertinti ir parinkti visą spektrą įstatymuose numatytų suvaržymų arba apskritai jų netaikyti, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto esminio teisingumo vykdymo principo, kad teisingumą vykdo tik teismai, nepaisymą. Tokiu būdu šis pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai.
Teisėjas taip pat pabrėžė, kad toks politikų siūlymas nieko nereiškia, nes teismai vis tiek taikys viršesnę europinę teisę ir netgi gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kad būtų įvertintas Lietuvos nacionalinės teisės neatitikimas Europos direktyvoms.
„Šitas siūlymas, kuris pateiktas, niekur neveda. Mes, taikydami teisę, turime įrankį, kuris turi viršenybę prieš nacionalinį teisinį reglamentavimą. Tai Europos Teisingumo Teismo priimti sprendimai: mes jais remdamiesi akivaizdžiai turime pareigą (nepaisant to, ar mus varžo nacionalinė teisė, ar nevaržo) taikyti Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą ir individualizuotai vertinti kiekvieną situaciją bei pritaikyti tokią priemonę judėjimo laisvės suvaržymo prasme užsieniečiams, kokią teismas mano esant pakankama ir proporcinga. Todėl visi šitie bandymai teisiniu reguliavimu kažkaip apriboti mūsų teisę vertinti individualiai neturi jokios perspektyvos. Neturi perspektyvos ne tik ta prasme, kad mes vis tiek taikysime Europos Sąjungos teisę, bet netgi ir kylant neaiškumų, mes turime instrumentus ir privalome kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, jeigu kiltų abejonių dėl nacionalinio teisinio reglamentavimo atitikties arba Europos Sąjungos teisę iškreipiančių aspektų. Visas šitas arsenalas yra mūsų rankose ir mes privalėsime jais naudotis. Tai ne mūsų diskrecija, o pareiga jais naudotis“, – pareiškė teisėjas G. Kryževičius.
Vidaus reikalų ministerija taip pat yra pasiūliusi pusei metų pratęsti faktinį migrantų sulaikymą. 6 mėnesius paprastai trunka pasienio procedūra, kai migrantai neturi mūsų šalyje judėjimo laisvės ir nėra laikomi įleistais į Lietuvą, bet ministerija siekia, kad užsieniečius Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu būtų galima faktiškai sulaikyti dar 6 mėnesiams.
Kritikai teigia, kad sprendimą pratęsi faktinį sulaikymą turi priimti teismas, o ne migracijos pareigūnai ar pasieniečiai, tu tarpu Vidaus reikalų ministerijos atstovai aiškina, jog valstybės institucijos nesugebės pateikti tūkstančių individualių prašymų dėl migrantų judėjimo laisvės apribojimo.
Seimo nario Vytauto Bako paklaustas, ar toks ministerijos siūlymas nėra ydingas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G. Kryževičius sakė, jog jau vasarą išdėstė politikams, kad ir kas būtų priimta, viską galima skųsti teismams: „Kiekvienas toje specialioje apgyvendinimo vietoje esantis užsienietis turi teisę kreiptis į teismą ir tai daro. Kreipdamasis į teismą jis formuluoja vienokius ar kitokius prašymus, pavyzdžiui, paleisti iš faktinio sulaikymo, tai mes ir nagrinėjame tą situaciją“.
