Informacija apie kilusį incidentą dar penktadienį buvo pasidalinta Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ puslapyje. Teigiama, kad sveikata profesinės sąjungos narei Irenai Šimkevičienei sušlubavo po GMP stoties vadovės Dalios Mažeikienės užsipuolimo ir mobingo.
Konfliktas įvykęs po susitikimo su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovais, kurio metu I. Šimkevičienė pasakė, kad atsakingą darbą dirbančių GMP darbuotojų atlyginimai yra per maži. Už aštuonių darbo valandų dieną GMP darbuotojų atlyginimas yra tik truputį didesnis nei 20 eurų. Todėl darbuotojai, norėdami išmaitinti šeimas, aukoja savo sveikatą ir dirba 1,25 etatu ar daugiau, viršvalandžius, budi kas antrą, o ne kas trečią parą. Kai kurie GMP darbuotojai dirba net 200–250 val. per mėnesį.
Darbuotojams nemokami privalomi priedai ir nesuteikiamos papildomos atostogos už darbo stažą, nėra priedų už darbo patalpų valymą. Taip pat teigta, kad jie net turi už savo pinigus pirktis darbo drabužius.
Po šio konflikto darbuotojai vieningai pareiškė nepasitikėjimą GMP direktore ir pareikalavo ją atleisti iš esamų pareigų.
Vienas Skuodo GMP darbuotojų patvirtino, kad su šios įstaigos vadove susikirtusi profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė vis dar yra ligoninėje.
„Taip, ji buvo paguldyta priešinsultinės būklės, iki dabar yra gydoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, skiriamas gydymas, lašelinės, ji vis dar yra susijaudinusi po įvykio“, – sakė portalo tv3.lt kalbintas vyras, nenorėjęs, kad jo vardas būtų paviešintas.
Jo teigimu, moteris pasakė visų darbuotojų nuomonę ir tikrai nebuvo dėl ko jos taip užsipulti.
„Direktorė ją neteisingai užsipuolė, nes tam pačiam ministrui (Aurelijui Verygai – aut. past.) buvo pasakyta, kad darbuotojai PAPILDOMAI nusiperka darbo rūbus, nes direktorė sako, kad nėra pinigų“, – komentavo Skuodo GMP skubios pagalbos slaugos specialistas.
Dešimt metų šioje įstaigoje dirbantis vyras tikino, kad pagal rugsėjo mėnesio ministro įsakymą minimi nepakelti atlyginimai – paskutinis darbuotojų kantrybės taurę perpildęs lašas.
„Taip, atlyginimai turėjo būti pakelti visiems, o dabar tik direktorė pasikėlė. Bet tai palyginus su ne vienerius metus trunkančiu psichologiniu vadovės spaudimu tėra smulkmena. Nuolat kentėme įžeidinėjimus, grasinimus, kad priims žmogų mažesniu etatu, buvo nuolatinis spaudimas“, – dėstė pašnekovas.
Paklaustas, kodėl anksčiau nesiskųsta dėl tokio vadovės elgesio, vyras svarstė, kad gal vieningumo, pasiryžimo stigdavo.
„Matyt, reikėjo anksčiau kalbėti, bet ne taip paprasta. Po vieną būdavome užtildomi, o kai vieningai taip sutarėme, supratome, kad nebegalime kentėti. Darbas su tokia vadove neįmanomas. Jei būtų parašęs tokį raštą vienas, du darbuotojai, gal kiltų klausimas, bet dabar kai visi, taip nebūna.
Jei nieko nedarysime, būsime toliau engiami, žeminami, taip negalima. Dabar nebe tie laikai, kai kaip kolūkio pirmininkui galima šaukti, gąsdinti, kolioti, žeminti. Tikimės, kad mažųjų greitųjų mažų karaliukų era baigsis. Yra ir tų, kurie didžiuosiuose miestuose po dešimtis metų dirba ir vadovaujasi tokiais metodais“, – pasakojo skubios pagalbos slaugos specialistas
GMP vadovė: jaučiuosi neteisingai užpulta
Portalui susisiekus su pačia bent 18 metų Skuodo GMP vadovaujančia Dalia Mažeikiene, ši, nors nebuvo labai kalbi, tikino, kad pati jaučiasi užsipulta.
„Ką aš galiu pasakyti. Šiaip esu visiškai nekaltai užpulta. Pas mus juk galioja nekaltumo prezumpcija, o dabar turiu įrodinėti, kad esu nekalta. Tegu įrodo, kad esu kalta, parodo įrašus, kur aš kalbėjau, tegu, nežinau, įrodo, kad šaukiau ant kažko“, – kalbėjo ji.
Patikslinus, kad portalas turi minėtąjį įrašą, kuriame aiškiai girdėti GMP vadovės ir darbuotojos konfliktas, kuriame abi jos kelia balsą, D. Mažeikienė to plačiau nebekomentavo.
Jos teigimu, kiek kartų įstaiga prašė savivaldybės pinigų, tiek jų niekada negaudavo.
„O pati aš neturiu, iš kur jų gauti. Kiek mero prašėme, niekada negavome. Ir prieš ketverius, penkerius metus sakydavome, kad išlaikome dvi brigadas, o finansuojama tik 1,1. Buvo kalbų, kad gal reikia prisijungti, bet sakydavo, kaip nors išsilaikykit. Savivaldybė būdavo tik paremdavo už vaikų pervežimus, skirdavo benzino kompensaciją. Žinojo ir meras, ir taryba, kad yra sudėtinga situacija. Tegu pakelia tarybos posėdžius. Dabar esu apkaltinta neaišku kuo ir dabar turiu gintis teisme, kur, pasakykit?“ – kalbėjo D. Mažeikienė.
Pasiteiravus, ar ji domėjosi po konflikto ligoninėje atsidūrusios darbuotojos sveikata, GMP vadovė sakė tik žinanti, kad kai atsigulė į Skuodo ligoninę, I. Šimkevičienė skundėsi „tik galvos skausmu ir padidėjusiu kraujospūdžiu, kuris siekė tik 140, tad nieko blogo nebuvo“.
Paklausta, ar nuo rudens, kaip turėjo, darbuotojams buvo pakelti atlyginimai, sakė, kad šiemet tai daryta nebuvo, tai galvojama daryti nebent jei savivaldybė skirs pinigų. Jos pačios alga gi „nedidėjusi, o buvo perskaičiuota pagal ministro įsakymus“.
„Mano alga nebuvo kelta, o perskaičiuota pagal Vyriausybės pakeistas sveikatos įstaigų vadovų apskaičiavimų formules. Niekas mano atlyginimo nekėlė, jis tiesiog buvo perskaičiuotas“, – aiškino ji.
Taip pat D. Mažeikienė tikino, kad darbo aprangos, kaip priklauso, perkamos kas 3–4 metus, o kitus drabužius darbuotojai „pirko savo noru“.
„Yra visos sąskaitos. Jei sugalvojo vieną maikutę nusipirkti, nereiškia, kad už aprangą mokėjo iš savo pinigų. Yra sąskaitos ir viskas, bet niekas negirdi ir nenori žinoti“, – kalbėjo ji.
Vadovės teigimu, ji pati nesijaučianti gerai, jai reikia priiminėti ligonius ir tai nėra taip paprasta.
„Aš neturiu teisės sirgti, turiu kitais rūpintis. Nenoriu tęsti darbo, parašysiu, kaip reikalauja, paaiškinimus, o kaip bus toliau, nežinau“, – sakė ji.
Diskriminuoja kaimo vietovių gyventojus
Vos sužinojęs apie šį įvyko sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės merą, norėdamas išsiaiškinti situaciją.
Pabrėžiama, kad problema ta, kad ši gydymo įstaiga yra pavaldi savivaldybei, o ne SAM.
„Paprastai tariant, svertų priimti sprendimus neturime, galime tik domėtis, kelti problemas, patarti. Tą šiuo metu aktyviai ir darome. Taip pat bendraujame su medikus vienijančia profesine sąjunga, kuri teikia turimą informaciją.
Deja, tenka apgailestauti ir dėl to, kad tai – pavyzdys, kas gali nutikti išdrįsusiems viešai kalbėti apie sunkumus sveikatos sektoriuje. Būtent todėl, saugodami anoniminį skundą rašiusius medikus, nepateikėme teisėsaugai informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kas anonimiškai kreipėsi pagalbos, ir imtis galimų keršto akcijų“, – aiškino ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
Skuodo rajono meras Petras Pušinskas pasakojo, kad šuo metu yra sudaryta darbo grupė situacijai išsiaiškinti.
„Buvo reaguota tą pačią dieną, kai darbuotojai pateikė raštą. Tą pačią dieną po pietų buvo pakviesta ir GMP vadovė pasiaiškinti, išklausomos abi pusės. Nieko nenoriu vertinti, lauksime darbo grupės rezultatų“, – komentavo jis.
Mero teigimu, iki šiol iš GMP darbuotojų nusiskundimų nėra girdėjęs.
„Kai buvo ligoninėje uždarytas Vaikų skyrius, tik tada vadovė kreipėsi dėl finansavimo, nes padaugėjo vaikų pervežimų. Bet kad būtų kokie kiti klausimai, jie manęs nepasiekė“, – sakė P. Pušinskas.
Pašnekovo aiškinimu, GMP stotis finansuojama iš teritorinių ligonių kasų, tai priklauso nuo gyventojų skaičiaus.
„Mano vadovavimo kadencijos pradžioje 2015 priklausė 1,4 brigados, dabar, mažėjant gyventojų skaičiui, gautas finansavimas tik 1,1 brigadai“, – sakė jis.
Meras pabrėžė, kad ne kartą kalbėjo apie tai, kad reikia keisti apmokėjimą. Jis turėtų būti kitaip diferencijuojamas, mat dabar jis yra diskriminuojantis kaimo vietovių gyventojus.
„Didesniame mieste GMP komandai nuvykti pas ligonius yra patogiau, kai rajone kelionės yra tolimos. Mūsų vienas automobilis per metus nuvažiuoja 100 tūkst. km, tai kiek yra ir papildomų išlaidų“, – kalbėjo P. Pušinskas.
Kalbėdamas apie papildomas lėšas iš savivaldybės biudžeto skyrimo meras aiškino, kad tam tikrą sumą skirdavo Klaipėdos Respublikinei ligoninei (kurios padalinys yra), kad išlaikytų Chirurgijos skyrių.
„Kadangi dabar jau turime konkretų faktą, kad trūksta lėšų GMP, tai su taryba spręsime klausimą dėl galimybės paremti. Aišku, žinant rajono biudžeto dydį, sudėtinga visus pafinansuoti“, – sakė jis.
Akis bado skylėtas finansavimas
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Jolantos Keburienės pastebėjimu, šis Skuodo atvejis – tik vienas iš daugelio pavyzdžių.
Jos tvirtinimu, panaši problema esanti visur, o tai, kad vadovai nesiskaito su darbuotojais, nesikalba tarpusavyje, yra įsisenėjusi problema.
„Jei nebūtų vyr. gydytoja pasakiusi, kad taip jau nutiko, jog jai pakėlė algą, gal nebūtų buvusios tokios nuoskaudos. Faktas, kad greitosios pagalbos finansavimas yra per mažas ir negalime užtikrinti tų paslaugų, kurios mums yra deleguotos.
Šią daugelio panašaus dydžio rajonų GMP problemą keliame jau pakankamai seniai. Dideliuose miestuose, kur atstumai nedideli, tiek laiko pervežimams neužgaištama, tai jiems toks finansavimas priimtinas. O tuose rajonuose, kurių gydymo įstaigos negali teikti kažkokių paslaugų, ypač specializuotų, nėra tiek budinčių gydytojų, visas krūvis tenka greitajai“, – kalbėjo ji.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad prie didesnio finansavimo turėtų prisidėti steigėjai – t. y. savivaldybės.
„Tikrai yra puikių pavyzdžių, kur jos gerokai prisideda ir prie brigadų išlaikymo, automobilių pirkimo. Bet savivaldybė savivaldybei nelygi. Įtariu, kad čia yra ir vadovo problema, nes, pasirodo, kad ligoninei savivaldybė skiria lėšas, o greitajai, neaišku, ar nebuvo pareikalauta, ar kaip?“ – kalbėjo J. Keburienė.
Paklausta, ar neatrodo dviprasmiškai, kai tokios GMP priverstos suktis kaip gali, nors PSDF biudžeto rezerve – milžiniškos sumos, kurios galėtų palengvinti medicinos darbuotojų dalią.
„Išties norėtųsi tvirtesnės pozicijos ir didesnių įgaliojimų ministrui suteikimo, kad jis galėtų daugiau reguliuoti. Kiek teko bendrauti su A. Veryga šiuo klausimu, tai jo pozicija buvo tokia.
Kadangi daugelis GMP priklauso Pirminės sveikatos priežiūros centrams, jis nemato prasmės skirti didesnį finansavimą, nes dalį lėšų „suvalgo“ tos įstaigos, turime daug pavyzdžių. Todėl ir mes neprieštaraujame, kad geriau būtų visų GMP jungimasis į vieną vienetą su finansavimu, vienodais reikalavimais, vienoda įranga, specializuotais mokymais“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad šakine sutartimi tikimasi užtikrinti darbuotojų garantijas ir vienodą bazinį atlyginimą. Gi dabartiniai atlyginimų skirtumai stebina.
„Jei Skuode gauna nepilnus 700 eurų su visai naktiniais budėjimais, valymais, tai Vilniuje – 1400, nors darbą atlieka tą patį, atsakomybė ta pati. Kitą kartą pervežant pacientą su infarktu, insultu 50 km medikas streso patiria daug daugiau nei dideliame mieste“, – pastebėjo profesinės sąjungos pirmininkė.
Savo ruožtu L. Bušinskaitė pabrėžė, kad PSDF rezervas, kaip jau ne kartą buvo pabrėžta svarstant biudžetą, suformuotas toks, apsidraudžiant, jei ekonomika neaugs tiek, kiek planuota.
„Taip pat, kaip jau ne kartą minėta, rezervinės lėšos galės būti naudojamas ir medikų algoms, ir kompensuojamiems vaistams. Paprastai tariant, rezerve esantys pinigai niekur nedingsta, jie ir lieka tame pačiame PSDF rezerve ir, kai reikia, yra panaudojami. Tai, pavyzdžiui, buvo padaryta ir 2019 m., kuomet reikėjo padengti vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir gydymo paslaugų išlaidas.
Ministro atstovė kartu patvirtino, kad siekiant pagerinti GMP paslaugų kokybę ir prieinamumą bei sudaryti geresnes darbo sąlygas GMP darbuotojams šiuo metu vyksta diskusijos, suinteresuotos grupės ir visuomenė kviečiami tartis ir ieškoti geriausių sprendimų.
„Šios idėjos pristatytos Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje, nes dabar didžiosios dalies GMP įstaigų steigėjos yra savivaldybės, taip pat Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybai, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos visuotiniame suvažiavime bei Seime organizuotoje konferencijoje, kurioje šios idėjos buvo aptartos su profesinių sąjungų atstovais. Kol kas jokių teisės aktų pakeitimų nėra parengta ir registruota, nes pirmiausia siekiama bendro sutarimo“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
SAM dar kartą ragina medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir pranešti apie tokias situacijas, kalbėti viešai ir garsiai apie jas.
