Vilnietė Ramunė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) portalui tv3.lt pasakojo, kad jos vyrui prireikė skubios pagalbos dėl susilaikiusio šlapimo. Vyrui organizme užsilaikė šlapimas, svaigo galva, dėl to kvietė medikus.
„Atsitiko tokia situacija, kad dėl to faktiškai galėjo sprogti pūslė. Taigi paskambinau į greitąją pagalbą, sakė, kada tokių procedūrų neatlieka, tad reikia vežti į ligoninę, kad apžiūrėtų urologas. Jie sakė galintys nuvežti, bet iš esmės galime ir patys nuvažiuoti. Kadangi vairuoju, tai apskambinau visas poliklinikas, ten tokių procedūrų neatlieka, šeimos gydytoja tik paliko siuntimą į Santaros klinikas. Bet mes jo į kitą miesto galą nebevažiavome paimti“, – pasakojo moteris.
Nuvykus į klinikas pašnekovę nustebino tai, kad visur, kur anksčiau buvo galima praeiti, buvo uždaryta.
„Parašyta, kad negalima lankyti pacientų, skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus durys irgi užrakintos, pasirodo, patekti į klinikas galima tik pro centrinį įėjimą. Bet paaiškinome, kokias situacija ir apsauginis mus įleido.
Jei anksčiau priėmimo skyrius laukimo salėje būdavo pilna žmonių, dabar jų buvo tik pora. Tvarkingai numeriuką pasiėmėme, ir prie langelio mus apžiūrėjo, tačiau nustebino klausimas, ar turime siuntimą. Situacija, atrodo, buvo tikrai skubi, pasirodė keista. Galvojau, gal čia dėl ekstremalios situacijos. Sakau, siuntimo neturime, bet išvakarėse gulėjome stebėjimo palatoje, turėjome urologo apžiūrą, tai kažkokį popieriuką padaviau, tai sakė, kad tiks ir tai“, – pasakojo Ramunė.
Moteris svarstė, ar tokiu atveju išties buvo reikalingas siuntimas, mat prieš juos laukęs jaunas vaikinas, kuris skundėsi galvos skausmu, bet, jos manymu, greičiausiai jokio siuntimo neturėjęs buvo priimtas ir apžiūrėtas.
Ramunė džiaugėsi, kad viskas baigėsi gerai, sulaukė gydytojo ir visos reikiamos procedūros buvo atliktos.
„Bet kas būtų buvę, jei be siuntimo nebūtų priėmę?“ – klausė moteris.
Klinikos – skubią pagalbą privalo teikti
Paprašytas pakomentuoti situaciją Santaros klinikų Skubiosios pagalbos centro vadovas dr. Andrius Klimašauskas pabrėžė, kad bendra pacientų priėmimo tvarka skubiosios pagalbos skyriuje niekaip nesikeičia paskelbus ekstremalią situaciją.
„Nors ligoninė viduje yra šiek tiek persitvarkiusi, pasidalinusi atsakomybėmis, bet jokių specialių tvarkų, kada kažko reiktų nepriimti, kuriam kažką skauda, tikrai nėra.
Konkrečios minimos situacijos pakomentuoti negalėčiau, bet visko gali būti, kartais ateina žmonių, kurie išties gali palaukti, kreiptis į šeimos gydytoją. Apskritai kokių 40 proc. atvejų yra tokių, kuriems nereikia skubiosios pagalbos.
Aišku, gal čia tikrai nebuvo tokia situacija. Gal čia kažkas ne iki galo papasakota arba kartais gal suveikia žmogiškasis faktorius. Viena aišku, kad besikreipiančiajam su skundais pagalba be jokių siuntimų yra visada užtikrinama. Jei tikrai buvo susikaupęs šlapimas, tikrai tokia pagalba turėtų būti teikiama pas mus“, – aiškino jis.
A. Klimašausko aiškinimu, dėl koronaviruso grėsmės paskelbus ekstremalią situaciją dabar išties stengiamasi žmones išsiųsti į kitas gydymo įstaigas.
„Ligoninėje yra oficialiai sumažintas vietų palatose skaičius, kad pasiruoštume padėti infekciniams skyriams susitvarkyti su išaugusiu srautu. Bet toks kiekvienas konkretus atvejis yra nagrinėjamas“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar išties yra tokių situacijų, kai žmogus į priėmimo skyrių atvyksta su siuntimu, A. Klimašauskas priminė, kad atvejui atitinkant būtinosios pagalbos kriterijus, jokio siuntimo nereikia.
„Tačiau yra atvejų, kai su šeimos gydytojo siuntimu atvykstama specialisto konsultacijai. Tačiau gali būti siuntimas reumatologui, kurio 16 val. dienos priėmimo skyriuje nerasi, taigi žmogus atvyksta pas paprastą terapeutą. Reikia suprasti, kad mes nesame skirti spręsti gilioms klinikinėms problemoms. Taigi tokios situacijos kainuoja nervų tiek tiems, kuriuos siunčia, tiek tuos, kuriems siunčia“, – atkreipė dėmesį jis.
Srautai neišvengiamai didės
Pasiteiravus, ar pavyksta reguliuoti didesnius dėl įtarimų koronavirusine infekcija besikreipiančiųjų srautus, A. Klimašauskas neslėpė, kad darbo krūviai medikams stipriai išaugę, tačiau kitaip tokioje situacijoje būti ir negali.
„Tie įtariami ligos atvejai, kuriuos nustato greitosios medicinos pagalbos medikai, yra vežami į infekcinės ligoninės priėmimo skyrių. Stengiamės, kad čia pakliūtų išties problemiški atvejai, kai galvojama, kad žmonės bent teoriškai galėtų būti užsikrėtę“, – kalbėjo jis.
Pastebima, kad patys medikai neretai piktnaudžiauja GMP kvietimais neįvertinę visų reikiamų simptomų.
„Iš esmės dabar nėra atrankos, kam daryti tyrimus, kam ne, šeimos gydytojai piktnaudžiauja Bendrosios pagalbos telefonu 112, iš karto siunčia į infekcinių ligų centrą ir ten atvyksta žmonės, kurie neturi jokių nusiskundimų. Vien tai, kad žmogus lankėsi Italijoje dar nėra rodiklis skubėti atlikti tyrimus. Tai neatitinka įtariamo atvejo apibrėžimo, kurio atnaujinimas buvo išleistas vasario 24 d.“, – portalui tv3.lt yra aiškinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Gydytojas pabrėžė, kad įtariamas atvejis yra tuomet, jei žmogus karščiuoja ir turi bent dar vieną klinikinį simptomą – arba gerklės skausmą, arba kosulį, arba apsunkintą kvėpavimą. Dar to neužtenka – turi būti bent vienas epidemiologinis kriterijus – žmogus buvo Kinijoje arba Šiaurės Italijoje (ir kitose rizikos šalyse) arba turėjo sąlytį su patvirtintu ligoniu, kuris serga koronavirusine infekcija. Trečias kriterijus – medicinos darbuotojas, kuris gydė ar slaugė šia infekcija sergantį ligonį.
„Taigi tik esant šiems kriterijams yra įtarimas ir atliekamas tyrimas – imamas tepinėlis iš nosiaryklės, siunčiamas virusologiniam tyrimui į Nacionalinę visuomenės sveikatos laboratoriją. Bet šių taisyklių ne tik žmonės, bet ir šeimos gydytojai nepaiso. Taigi kol kas yra chaotiška situaciją, tarsi stengiamasi nuo savęs viską nustumti“, – pastebėjo infektologas.
Kita vertus, patys žmonės perdėtai jautriai reaguoja ir kreipiasi vos sunegalavę.
„Deja, šito neišvengsime, natūralu, kad žmonės nerimauja dėl savo sveikatos, ir jie turi kreiptis, jiems bus padėta. Jei nereikės tos pagalbos, tai grįš namo. Aišku, personalui dėl to krūvis tik didesnis. Infekcinėje ligoninėje krūvis milžiniškas, bet tenka su tuo susitaikyti“, – kalbėjo Santaros klinikų atstovas.
***
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
