„Matome tokio gydymo efektą – mažėja papildomo deguonies poreikis, mažėja uždegiminiai rodikliai. Nebuvo pastebėta ir jokių šalutinių reiškinių“, – aiškino Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokio gydymo nauda dar nėra galutinai moksliškai pagrįsta, todėl šiuo metu turimus duomenis reikia vertinti atsargiai.
„Galutinių rezultatų, statistiškai reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų neabejotiną naudą, dar nėra, beje, kaip ir su kitais COVID-19 gydymo metodais. Tokie tyrimai dabar yra atliekami“, – sakė medikė.
Anot jos, iš viso pasaulyje iki šiol toks gydymo būdas taikytas maždaug 35 tūkst. pacientų.
L. Kryžauskaitė atkreipė dėmesį, kad ne visiems pacientams toks gydymo būdas gali būti taikomas.
„Tam, kad būtų galima perpilti plazmą, turi būti priimamas sprendimas gydytojų konsiliumo metu. Yra įvertinamas papildomo deguonies poreikis, kito gydymo prieinamumas, kiti kriterijai“, – teigė ji.
Kraujo plazmos donorais nuo pandemijos pradžios Lietuvoje kol kas sutiko būti apie 100 sirgusiųjų COVID-19. Iš jų apie 20 kraujo paaukojo mažiausiai dukart.
Ji taip pat pabrėžė, kad kraują galima duoti tik tada, kai nuo simptomų pradžios yra praėję bent 30 dienų.
L. Kryžauskaitės teigimu, aukoti kraujo kviečiami ne tik persirgusieji, bet ir sveiki žmonės, nes atsinaujinus planinėms operacijoms, jo sparčiai ėmė trūkti.
