„COVID-19 ir vaikai – sudėtinga tema. Sužinojome, kad jaunesni vaikai ir paaugliai neturėtų būti kartu, nes panašu, kad paaugliai platina virusus iš nosiaryklės maždaug taip pat, kaip ir suaugusieji. Atsiranda duomenų, kad ir tarp vaikų virusai gali greitai plisti. Kaip ir suaugusieji, vaikai, turintys kitų sveikatos problemų – sergantieji nutukimu, lėtinėmis plaučių ligomis ar neišnešioti kūdikiai, serga dažniau nei sveiki vaikai“, – patikina S. Čaplinskas.
Profesorius taip pat priduria, kad dažnai yra užsikrečiama buityje.
„Yra saugesnių ir pavojingesnių vietų. Kuo arčiau užkrečiamo žmogaus ir kuo ilgiau su juo bendraujate, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Todėl dažnai užsikrečiama buityje. Ilgesnis artimas sąlytis su kuo nors pavojingesnis iš dalies todėl, kad užsikrėsti reikia tam tikro virusų kiekio. Tikėtina, kad kai kurie žmonės serga sunkiai dėl į jų organizmą patekusio didelio virusų kiekio“, – sako jis.
S. Čaplinskas akcentuoja, kad tyrimo rezultatas gali būti teigiamas ilgai po to, kai žmogus pasveiksta, o po ligos COVID-19 pėdsakai lieka visose organizmo dalyse ar sistemose.
„PGR metodas, kai ieškoma mažų SARS-CoV-2 viruso fragmentų, negali pasakyti, ar tos genetinio kodo dalelės yra tikrų virusų, galinčių ką nors užkrėsti, dalys, ar jokio pavojaus nekeliantys virusų fragmentai? Jau nekalbant apie tai, kad galimi tiek klaidingai teigiami, tiek ir klaidingai neigiami (net iki 30 – 40 proc.) PGR tyrimo rezultatai.
Dabar akivaizdu, kad žmonės, sergantys lengvai ir be komplikacijų, platina aktyvius virusus maždaug iki 10 d. nuo simptomų pradžios, o sunkiai sergantys ar silpną imunitetą turintys pacientai užkrečiamus virusus platina ilgiau. Nauji tyrimai rodo, kad 10 proc. pacientų inkubacinis laikotarpis buvo 14,28 d. Tad kiek laiko turi trukti tokių asmenų izoliacija – 14 ar 10 dienų?
Po ligos COVID-19 pėdsakų lieka visose organizmo dalyse ar sistemose. Neįprastai lipnus kraujas gali užkimšti širdies, smegenų bei plaučių kraujagysles, sukeldamas širdies priepuolius, insultą ir mirtiną plaučių emboliją. Didėja susirūpinimas, kad šie ir kiti padariniai sveikatai bus ilgalaikiai“, – paaiškina gydytojas.
S. Čalinskas pabrėžia, kad simptomų nejaučiantys žmonės gali platinti virusus. Pasak jo, dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia simptomų, bet ši sąvoka taip pat vartojama žmonių, kurie simptomų dar nepajuto, bet pajus, apibūdinimui.
„Kiti žmonės nejaučia įprastų COVID-19 simptomų (karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas), bet tiesiog vieną dieną prastai jaučiasi. Prie ko juos priskirti? Nepriklausomai nuo to, apie kurią grupę kalbama, galima daryti kelias pandemijai suvaldyti svarbias išvadas. Pirma – pagal vieną naujausią apžvalgą, kai kurie užsikrėtę žmonės (maždaug 20 proc., nors kitų tyrimų įverčiai didesni) visiškai nejaučia simptomų.
Antra – nesvarbu, ar kas nors simptomų nejaučia, ar juos pajus vėliau, jie vis tiek gali platinti virusus (nors vis dar nežinoma, ar jie juos platina taip pat produktyviai kaip ir žmonės, turintys simptomų). Štai kodėl pabrėžiama atstumo laikymosi, kaukių ir rankų higienos svarba visiems, ne tik žmonėms, kurie jaučiasi blogai. Bandant riboti sąlytį su žmonėmis, kuriems pasireiškė simptomai (kaip ir testuoti tik simptominius asmenis – ką nuolat pabrėžiu!), per vėlu užkirsti kelią virusui plisti.
Dabar sutariama, kad virusai ant paviršių nėra pagrindinis SARS-CoV-2 užsikrėtimo būdas. Nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kai akivaizdžiai užsikrėsta tik nuo paviršių. Juk realiame pasaulyje kažkas, turintis tokį artimą sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, kad galėtų užsikrėsti, greičiausiai, bus susidūręs ne tik su virusais ant paviršių, bet ir su kosint, dainuojant arba kalbant lašeliuose ar aerozoliu išskiriamais virusais. Išsiaiškinti, kokiu būdu užsikrėsta gali būti neįmanoma“, – sako profesorius.
