Taip jis kalbėjo antradienį po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
Pasak šalies vadovo, nauji NATO gynybos planai ypač svarbūs tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, todėl reikia siekti sutarimo dėl jų iki susitikimo liepą Lietuvos sostinėje.
Anot Prezidentūros, Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, sutarė, kad būtina ir toliau konsoliduoti sąjungininkus tam, kad parama Ukrainai būtų teikiama greitai ir efektyviai.
G. Nausėda pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą siekiant ES sankcijų Rusijai tęstinumo ir griežtinimo. Pasak šalies vadovo, būtina ir toliau griežtinti sankcijas agresorei, į rengiamą 11-tą ES sankcijų Rusijai paketą įtraukiant jos branduolinės energetikos korporaciją „Rosatom“, papildomus bankus, įmones ir asmenis, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie karo nusikaltimų vykdymo Ukrainoje.
„Priešakinės gynybos stiprinimas ir efektyvus atgrasymas – būtini NATO rytinio flango saugumo elementai. Turime kartu siekti visų NATO sąjungininkų įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai. Tik kai patys būsime saugūs ir tinkamai apsiginklavę, galėsime atgrasyti agresorių ir padėti Ukrainai siekti pergalės mūšio lauke“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Anot prezidento, būtina rasti formulę, kuri numatytų laipsnišką Ukrainos ir NATO artėjimą, siekiant narystės perspektyvos karui pasibaigus.
Prezidentas ir Lenkijos premjeras taip pat aptarė bendrus infrastruktūros projektus. G. Nausėda sakė, kad sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais spartinimas yra prioritetinis klausimas Lietuvai.
Su M. Morawieckiu taip pat susitiko premjerė Ingrida Šimonytė. Antradienio pavakarę ministrė pirmininkė ir Lenkijos premjeras dalyvaus Lenkų kultūros namų Vilniuje priestato atidaryme.
