Pirmadienio rytą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai darbo vietoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, sulaikė merą 52-erių Antaną Čepononį. Sulaikytas ir šios Savivaldybės Tarybos narys Aloyzas Juodis. Debesys kaupiasi ir dar virš kai kurių atsakingų asmenų.
Sulaikyti dviem paroms
54 metų A. Juodį STT agentai surado Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, kur jis dirba gydytoju chirurgu.
Meras, Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus pirmininkas A. Čepononis ir jo bendrapartietis A. Juodis, įtarus juos finansiniais nusikaltimais, sulaikyti dviem paroms.
Neatmetama galimybė, kad bus kreiptasis į teismą dėl abiejų įtariamųjų suėmimo.
Radviliškio rajono savivaldybėje ir miesto Kultūros centre vakar buvo atliktos kratos bei dokumentų poėmiai.
Įtartini trys objektai
STT duomenimis, A. Čepononis ir A. Juodis galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami turtinės naudos, sukčiauti ir klastoti dokumentus.
Nusikalstama veika galėjo būti padaryta įgyvendinant bendrą Radviliškio ir Bauskės rajonų tarptautinio bendradarbiavimo projektą.
Pagal šį projektą buvo vykdoma vieno iš Radviliškio miesto kultūros centro pastatų, būsimo Latvių kultūros centro rekonstrukcija. Darbų kaina – 369 tūkstančiai litų.
STT įtaria, kad Radviliškio įmonei „Leo Statyba“ laimėti viešųjų pirkimų minėtai rekonstrukcijai konkursą padėjo sudarytos išskirtinės sąlygos. „Šiaulių krašto“ žiniomis, vienas šios įmonės savininkų yra įtariamuoju tapęs Tarybos narys A. Juodis.
Yra duomenų, kad, vykdant Radviliškio miesto parke kuriamo Latvių kultūros centro pastato rekonstrukciją galėjo būti klastojami dokumentai ir siekta apgaule užvaldyti didelės vertės ES ir savivaldybės biudžeto lėšas.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, kai kuriuose dokumentuose užpajamuota darbų, kurie realiai nėra atlikti.
STT bendradarbiauja su prokurorais ir ketina svarstyti rekonstrukcijos, taip pat ir papildomų darbų stabdymo galimybę. Šių metų birželio 13 dieną pradėtus rekonstravimo darbus planuota baigti kitų metų gegužę.
Analogiškas tarptautinis projektas šiuo metu vykdomas ir Latvijoje – Bauskės rajone rekonstruojamas Lietuvių kultūros centras, kuriame ketinama rengti Lietuvos kūrėjų parodas, organizuoti lietuviškus renginius.
STT pareigūnams dvejonių kilę ne tik dėl Kultūros centro minėto pastato rekonstrukcijos skaidrumo.
Po padidinamuoju Šiaulių valdybos agentų stiklu atsidūrė ir Radviliškio rajono savivaldybės rengti viešųjų pirkimų konkursai Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčiai bei Radviliškio miesto Obelėlės gatvei rekonstruoti. Įgyvendinti baigiamo projekto vertė – per 900 tūkstančių litų. Vakar Savivaldybėje buvo atlikti ir šių dokumentų poėmiai. Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios rekonstrukcijai skirta daugiau nei 670 tūkstančių litų.
Šalies žiniasklaidoje pasklido žinios, kad Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Čepononio sulaikymas gali susijęs su Seimo nario Vito Matuzo žmonos Danutės sulaikymu.
Sulaikius D. Matuzienę, STT po kelių dienų sulaikė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį, vieną pagrindinių iš UAB „Leo Statyba“ akcininkų Gintarą Žilėną.
Chirurgas ir penkios jo kėdės
2010 metų kovo pradžioje „Šiaulių kraštas“ kostatavo, kad Aloyzas Juodis – vienintelis rajono medikas, per mėnesį iš kelių rajono medicinos įstaigų susižeriantis vidutiniškai apie 10 tūkstančių litų, kartais – ir daugiau.
Tada A. Juodis buvo – ne vien Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojas, dar ir tos pačios medicinos įstaigos chirurgas, antraeilėse pareigose chirurgu taip pat dirbo Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centre, Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centre ir Radviliškio ligoninėje.
Klausta, kaip darbštuolis medikas visur suspėja.
Nurodytomomis A.Juodžio darbo valandomis buvo mėginta prisiregistruoti, bet nei Šeduvoje, nei Baisogaloje tai padaryti nepavyko, nes registratorės negalėjo pasakyti, kad gydytojas devindarbis pasirodys.
Dėmės ant balto chalato
„Šiaulių krašto“ skaitytojai dar nespėjo užmiršti įvykio, kai A. Juodis, Radviliškio ligoninėje operuodamas pacientę, jos pilve paliko marlinę skarelę. Dėl to ligonei po operacijos kilo komplikacijų. A. Juodis tada atsipirko drausmine nuobauda – papeikimu.
Dar vieną papeikimą A. Juodis yra gavęs po to, kai neįvykdė mediko pareigos teikti ambulatorinę pagalbą – neatėjo į ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių apžiūrėti dviejų pacientų, turėjusių kontaktą su, kaip įtarta, pasiutusiu šunimi. (Vėliau nustatyta, jog šuo iš tiesų sirgo pasiutlige).
Nustatyta ir kitokio pobūdžio pažeidimų A. Juodžio darbe.
Meras gyrė bendražygį
2009 metais, kai vyko Radviliškio ligoninės 60-ųjų metinių iškilmės ir šia proga buvo įteikinėjami apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems šios gydymo įstaigos medikams, svarus apdovanojimas – Seimo pirmininko padėkos raštas – įteiktas ir chirurgui A. Juodžiui.
Teikimą Seimo pirmininkei Irenai Degutienei apdovanoti A. Juodį parašė rajono meras, partijos bendražygis Antanas Čepononis. Jis pasiūlė šį mediką apdovanoti „už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą, siekiant užtikrinti medicinos įstaigos aukštesnę paslaugų kokybę, didesnį darbo našumą bei efektyvumą“.
Radviliškio mero šeimai turtą neša aitvarai
Taip buvo pavadintas „Šiaulių krašto“ žurnalistinis tyrimas, kuriame suskaičiuota dalis A. Čepononio ir jo artimųjų turto.
Žurnalistei, nusprendusiai suskaičiuoti Čepononių šeimos nekilnojamąjį turtą, teko pavažinėti po visą šalį.
Butas Vilniuje, kurį A. Čepononis deklaruoja ir kurį šeima pirko 1995 metais, kai dabartinis meras buvo Švietimo skyriaus vedėjas, – Justiniškių gatvės daugiaaukščiame gyvenamajame name.
Subačiaus gatvėje, kurios pradžia priklauso Vilniaus senamiesčiui, o pabaiga – Rasų seniūnijai, A. Čepononis, jau būdamas meru, nusipirko žemės, kurios pagrindinė tikslinė paskirtis – statyti individualius statinius.
A. Čepononis teigė Subačiaus gatvėje žemės pirkęs iš gyventojų. „Šiaulių kraštas“ išsiaiškino, kad meras čia įsigijo ir valstybinės žemės sklypą, valdomą Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir esantį saugomos teritorijos – Vilniaus senamiesčio ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklo apsauginėje zonoje.
Valstybinės žemės sklypas buvo sujungtas su šalia esančiu sklypu, kurį A. Čepononis nusipirko iš gyventojų. Bendras sklypas tapo pakankamo dydžio, kad būtų galima pradėti statybas – 5,26 aro.
Besibaigiant 2005 metams, rajono meras su žmona šį sklypą padovanojo 22 metų sulaukusiai dukrai Simonai. Prieš kelerius metus, kai buvo atliekama mero turto paieška, sklype jau stovėjo nemenkas, nors dar ir ne visai baigtas namas su mansarda.
„Šiaulių kraštas“ išsiaiškino, kad 1998-aisiais, kai A. Čepononis buvo Švietimo skyriaus vedėjas, jis su žmona įgijo butą Palangoje, Mėtų skersgatvyje, ir jį mažiau nei po metų padovanojo sūnui Tomui. Tada jam buvo 18 metų.
2002 metais T. Čepononis Vilniuje, Justiniškių gatvėje, nusipirko garažą.
Tai – dar ne visas nekilnojamasis turtas, įregistruotas Radviliškio rajono mero sūnaus T. Čepononio vardu.
Jaunojo Čepononio turtas sparčiausiai ėmė gausėti, kai jo tėvas A. Čepononis buvo išrinktas Radviliškio rajono meru.
2005 metais T. Čepononis buvo įsigijęs dar vieną dviejų kambarių butą Palangoje, Medvalakio gatvės mūrinio daugiabučio gyvenamojo namo trečiajame aukšte. Šį butą mero sūnus pardavė maždaug po metų.
Vilniuje T. Čepononio vardu 2005 metais pastatytas garažas Taikos gatvėje.
Toje pačioje Taikos gatvėje 2005 metais T. Čepononio vardu buvo pradėtas ir per metus baigtas statyti trijų kambarių butas modernaus daugiabučio gyvenamojo namo šeštajame aukšte.
2006 metais Radviliškio mero sūnaus T. Čepononio ir jo žmonos Ievos vardu įregistruotas dar vienas nekilnojamasis turtas – 1, 44 hektaro žemės sklypas Anykščiuose, prie Karališkių ežero Antaplaštakio kaime.
Ar galėjo būti, kad šio sklypo vaizdingo ežero pakrantėje indeksuota vertė, kaip buvo skelbiama, – 1427 litai?
„Šiaulių krašto“ kalbinti Antaplaštakio kaimo gyventojai, prieš atsakydami į šį klausimą, ilgokai tylėjo ir dviprasmiškai šypsojosi.
Po to paaiškino: apie „ateivius“, kurie prie Karališkių ežero supirkinėja žemę, geriau nekalbėti. Jiems tai nepatinka.
Gyventojai noriau tiesė ranką į kitą ežero pusę, kuri priklauso Molėtų rajonui, ir sakė žinantys: ten žemelė pardavinėjama po 2000 litų. Ne už hektarą, o už vieną arą.
Žurnalistė pasiūlė patiems skaitytojamss atsakyti į retorinį klausimą: ar įmanoma merui iš 3800 litų atlyginimo praturtėti ir padaryti turtingais savo vaikus?
Žurnalistinis tyrimas buvo atliktas 2007 m. spalį. Kaip keitėsi mero ir jo šeimos narių turto sąrašas redakcija kol kas neturi duomenų.
Edita KARKLELIENĖ
