Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne su psichologo pagalba, o svaiginantis arba lošiant.
Daugėja nerimaujančių
Nors dienos ilgėja, saulėtų dienų daugėja, jaučiančių nerimą skaičius auga. Kaip parodė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 66 proc. apklaustųjų jaučia įtampą. Tai yra dviem procentais daugiau nei pernai. Labiausiai žmonės nerimauja dėl karo. Jis įtampą kelia kas antram, nors prieš metus dėl jo nerimaujančių buvo vos 17 procentų. Tai patvirtino ir sostinės gatvėse kalbinti praeiviai:
„Vis tiek galvoji, kad turi turėt kažkokį planą, būti pasiruošus, turėti vandens kažkur rūsy, turėti kažkokių vaistų.“
„Aplink visi kalba – ruoškitės, imkit ten krepšius kažkokius susiruoškit, aš nieko nesiruošiu.“
„Dabar mes turim būt parengty, tarsi mažinti karo grėsmę, kaip visuomenė turime į karinę parengtį koncentruotis, tarsi auginti saugumą, bet tuo pačiu mes nuolat galvojame apie karo grėsmę“, – situaciją apibūdino psichologė Irena Pėstininkienė.
Beje, nerimą labiau jaučia jaunimas. Vyresni žmonės stresui atsparesni:
„Jauni žmonės dar turi gyvent, aš jau esu pagyvenus moteris, tai per daug ir nesibaiminu.“
„Bijau kurt šeimą. Jeigu aš, sakykim, pastosiu, iš ko pašalpą gausiu, o jeigu darbo neturėsiu, kaip aš pragyvensiu.“
„Jaunimas yra labai jautrus. Jiems stresą kelia tai, kad reikia eiti į mokyklą ir mokytis to, ko galbūt niekad gyvenime nereikės“, – tvirtino psichologė Loreta Vaičaitytė.
Mažėja nerimo dėl darbo
Vis dėlto, naujas tyrimas parodė ir gerų dalykų – sumažėjo nerimo dėl darbo. Jį jaučia 16 procentų apklaustųjų, 6 procentais mažiau nei pernai. Su nerimu ir įtampa žmonės esą kariauja kas kaip išmano:
„Reikia mėgautis mažais saulės spindulėliais ir sprogstančiais medžių lapais, tas nerimas visą laiką gali būt, bet su juo reikia mokėt tvarkytis.“
„Reikia turėti kasdieninį rutininį pomėgį. Vieni sportuoja, bėgioja, pavyzdžiui, mes sodyboj dirbam.“
„Pagrindinis vaistas – saulė, vitaminas D, vaikščiojimas, bendravimas su artimaisiais, draugais, visi socialiniai ryšiai yra be galo svarbūs“, – akcentavo „Visipsichologai.lt“ atstovė Arminta Vagrytė.
Į psichologus dėl nerimo nelinkę kreiptis net 66 procentai apklaustųjų. Tai – 10 procentų daugiau nei pernai. Specialistai perspėja – ilgai kentėti nerimą yra pavojinga.
„Užsitęsęs nerimas, stresas veikia visą mūsų gyvenimą, jis gali prasidėti nuo miego sutrikimų, mitybos sutrikimų, atmintis gali pradėti šlubuoti, negalim įsiminti naujų dalykų“, – pabrėžė A. Vagrytė.
„Jeigu mes nuolat jaučiam depresiją ar nerimą, tada lengviausias būdas yra pradėti rūkyti, pradėti vartoti narkotikus ir tą tikrai matom“, – pridėjo psichologė L. Vaičaitytė.
Beje, tyrimas parodė, kad, turintiems antrą pusę, su nerimu kovoti lengviau.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.