Rusija patyrė sankcijų žalą, nors tą ir neigia, sako europarlamentaro Andriaus Kubiliaus organizuotoje diskusijoje susirinkę ekspertai. Jie taip pat kalbėjo apie tai, kodėl sankcijų rezultatai yra ne visai tokie, kokių galbūt norėtume.
Pasak Laisvosios Rusijos fondo vadovo Vladimiro Milovo padėtis Rusijoje, nepaisant visų padrąsinančių kalbų, kurios iš ten girdisi, blogėja.
„Rusijoje biudžeto deficitas auga, ekonomikos atsparumas dar yra, bet jis nėra begalinis, pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 45 proc. Tiesa, balandį naftos kaina buvo didesnė, bet to neužtenka, nes dabartinis biudžetas buvo suplanuotas remiantis didesnėmis naftos kainomis, o tiksliau – 80 dolerių už barelį. Ir net kai naftos kainos, dėl OPEC priimtų sprendimų, auga, jos yra mažesnės, nei tikėtasi Rusijoje. Pernai metais Putinas išvengė didelio prekių ir paslaugų kainų augimo Rusijoje, bet dabar tai artėja“, – įsitikinęs V. Milovas.
Anot jo, tai, kad situacija blogėja rodo ir beprecedentis Rusijos finansų ministerijos žingsnis, kuomet jie papildomai skyrė nemažai pinigų kariuomenei ir karo reikmėms.
„Tai rodo, kad jiems reikia pinigų karui, ir kai žmonės klausia veikia ar neveikia sankcijos, reikia suprasti, kad didėjančios karinės išlaidos reiškia, kad Rusija turi pinigų dabartinio tipo karui, bet padidinti karo tempo neišgali finansiškai. <...> Girdisi iš Rusijos karių, generolų pusės, kad trūksta amunicijos ir ginklų, tai yra atspindys to, kad net papildomų pinigų, skirtų atskirtai karui, jau nebeužtenka. Asmeniškai manau, kad jei matysim Ukrainos kontrataką, rusai turės peržiūrėti biudžetą, skirti dar daugiau pinigų karui, o tai pagilins biudžeto krizę“, – sakė ekspertas.
Užsienio investicijų į Rusiją nebeliko, o tokio praradimo vyriausybė savo finansais atsverti negali.
„Kapitalas išvyksta iš Rusijos ir taip bus kitais, ir dar kitais metais.<...> Atsisukimas į Rytus, apie kurį buvo daug kalbėta, vyksta lėtai. Investicijos iš Kinijos nepasipylė, kinai yra investavę gal 3-4 milijardus, o indai dar mažiau. Pinigų biudžete mažėja. Skausmingai veikia ir kainų lubos naftai, kiti apribojimai, nors dar yra daug naftos, kuri perparduodama ir be draudimų“, – sakė jis.
Pasak eksperto, daug kalbama ir apie atsigavimą po krizės, bet tai neturėtų nieko apgauti, nes Rusijos statistikos departamentas pateikia duomenis sulygintus su užpernai, pernai metų neima, todėl viskas atrodo gana neblogai, o realybė tokia, kad Rusijoje vyrauja ekonominė stagnacija, prasideda infliacija, trūksta darbo jėgos, brangėja transportavimas.
Tiesa, nereiktų galvoti, kad Rusija jau parklupdyta, nes pasak kitos diskusijoje dalyvavusios ekspertės, Marijos Snegovajos iš Džordžtauno universiteto, Rusija ir toliau gamina ginkluotę, tankus bei kitus karui reikalingus komponentus. Taip, tai vyksta lėčiau, kai kurių dalių ar mikroschemų stinga, bet dalį reikalingų technologijų jie importuoja per trečiąsias šalis. Tokių, už didelius pinigus „padėti“ norinčių valstybių, pasak mokslininkės, visada atsiranda.
„Taip, daug tankų pasigaminti jiems sunku, jie jų ir praranda daug, bet visgi gali pagaminti tarkim 20 naujų ir suremontuoti dar 90, o tai yra bet kokiu atveju daugiau nei turi Ukraina. Raketas rusai taip pat gaminasi, taip, naudoja daug kinų mikroschemų, jos nėra geros, bet dalis jų vistiek suveikia. <...> Sankcijos veikia, jos kuria prekių trūkumą, bet Kremlius moka gudriai apeiti sankcijas, yra daug valstybių, kurios padeda Rusijai apeiti sankcijas. Todėl Rusija dar turi galimybių tęsti karą, manau jis bus ilgas“, – kalbėjo M. Snegovaja.
Tiesa, sankcijos nevienareikšmiškai priimamos ir Europoje, mat Rusijos propaganda garsiai skelbia, kad Rusijai jos nedaro žalos, o štai Europa nuo to kenčia. Tai, pasak RUSI instituto mokslininko Tomo Keatingo, labai pavojinga situacija.
„Pamažu sankcijos veiks visas Europos šalis ir tai bus apynasris, išbandymas politikams, mat visada atsiras nepatenkintų žmonių, tokių, kurie dėl sankcijų bus praradę darbus. <...> Dar viena problema yra tai, kad ne visos net ir ES šalys vienodai taiko sankcijas arba jas išvis taiko. Taip, specialusis sankcijų pasiuntinys važinėja po trečiąsias šalis ir bando įtikinti laikytis sankcijų, bet patys europiečiai dažnai jų nesilaiko.
Mes padarėme tyrimą apie sankcijas ir gavome gana įvairius atsakymus, nes kai kurios šalys ES jų netaiko, kitos, nenori apie tai kalbėti. Taigi, pirmiausia reikia būti tikriems, kad mes patys visi esame vienoje valtyje tuo klausimu“, – kalbėjo RUSI ekspertas.
Sankcijos veikia, bet silpsta?
Anot sankcijas sekančių „Economics Observatory“ ekspertų, ekonominės sankcijos padarė didelę žalą Rusijos ekonomikai. Šalies ekonominė padėtis gerės lėtai, nes tiekimo grandinės bus perorientuotos į kitas rinkas, ypač Azijoje. Tačiau Vakarų šalių atkaklumas taikant priemones išlieka itin svarbus.
Vakarų sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai matavimas nėra tikslus mokslas. 2023 m. pradžioje šalies realusis BVP buvo 7–10 proc. mažesnis nei būtų buvęs, jei po invazijos į Ukrainą nebūtų taikomos sankcijos. Šis skaičiavimas remiasi palyginus Rusijos BVP augimo prognozes prieš ir po invazijos.
Yra ir kitų būdų, kaip atlikti šį „priešfaktinį“ skaičiavimą, kurie pateikia panašų atsakymą. Tikėtina, kad šis BVP augimo mažėjimas tęsis 2023 m. ir 2024 m. pradžioje. Kas bus vėliau, priklausys nuo Rusijos karinės veiklos raidos ir Vakarų sankcijų. Tačiau Rusija galės sukurti alternatyvius prekybos modelius, kurie sumažins bet kokį būsimą šių priemonių poveikį.
Verta paminėti, kad realusis BVP yra prekių ir paslaugų produkcijos matas, defliuotas kainų indeksu. Tikėtina, kad sumažėjęs BVP augimas Rusijoje gerokai sumažins Rusijos išlaidas, susijusias su realiomis asmeninėmis disponuojamomis pajamomis – BVP dalimi, kurią namų ūkiai gali išleisti prekėms ir paslaugoms.
Todėl Rusijos ekonominės perspektyvos priklauso nuo to, kas atsitiks su naftos ir dujų eksportu ir nuo to, kiek šalis gali rasti naujų eksporto rinkų ir naujų būtiniausių importo tiekėjų bei sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų tiekimo grandinių.
Finansiniai srautai taip pat priklausys nuo priemonių, kurių bus imtasi prieš Rusijos finansų institucijas ir asmenis, kai kurios iš jų yra susijusios su sudėtingais ofšoriniais susitarimais ir nuolat kylančios teisinių apeliacijų grėsmės.
Kokios tolimesnės Rusijos perspektyvos? Tie, kurie skeptiškai žiūrėjo į trumpalaikį sankcijų poveikį Rusijai, vis dėlto buvo linkę į ilgalaikę perspektyvą žvelgti santūriau, teigdami, kad sankcijos turės poveikį įvairiais kanalais:
- Užsienio investicijų paskatų žlugimas.
- Nuolatinis Rusijos pusiau valstybinių įmonių ir įmonių užsienio turto įšaldymas.
- Kvalifikuotų jaunų rusų „protų nutekėjimas“.
- Veiksmai prieš oligarchus.
Toks vertinimas grindžiamas prielaida, kad Vakarų valstybės gali toliau taikyti esamas sankcijas ir galbūt pratęsti priemones. Čia yra daug neaiškumų, įskaitant būsimus JAV prezidento rinkimus ir Vakarų šalių norą ir toliau tiekti ginklus bei kitą pagalbą, kad Ukrainos kariuomenė galėtų atsispirti Rusijos puolimui.
Tačiau pagrindinis dėmesys čia skiriamas ilgalaikiams ekonominiams klausimams. Beveik neabejojama, kad Vakarų užsienio investicijų žlugimas ir kvalifikuotų rusų protų nutekėjimas padarė rimtos trumpalaikės žalos Rusijos ekonomikai.
Tačiau yra ir kitų potencialių partnerių, ypač Azijoje, ieškančių rinkų tiek investavimo galimybėms, tiek kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimui. Kinija susiduria su investicijų galimybių apribojimais Europoje ir Šiaurės Amerikoje, o Indija, kuri konflikte išliko „neutrali“, turi kvalifikuotą jauną informacinių technologijų ir panašių profesijų darbo jėgą.
Laikui bėgant šios tautos gali pakeisti fizinį ir žmogiškąjį kapitalą. Turto ir pinigų įšaldymo užsienyje klausimas Rusijai tampa itin svarbus, nes jos vidaus turtas išsenka. Tačiau klausimas, kuris turtas yra įšaldytas ir ar Rusijos vyriausybė gali gauti prieigą prie užsienyje laikomo turto, yra sudėtingas. Be to, sankcijos oligarchams dažnai buvo įgyvendinamos skubotai, o kartais ir netinkamai.
Akivaizdu, kad kai kurie Rusijos oligarchų užsienyje laikomi turtai lieka nepaliesti dėl daugiasluoksnių ir sudėtingų ofšorinių kompanijų. Ir atvirkščiai, kai kurie oligarchai skundėsi, kad jie mažai susiję su Putinu ir vis dėlto jų turtas buvo įšaldytas.
Tikėtina, kad kelios bylos atsidurs teismuose, o sankcijų konkretiems asmenims pagrįstumas ateityje bus nagrinėjamas daug išsamiau. Dėl to sankcijų poveikis laikui bėgant silpnės. Sankcijų istorija yra būtent tokia: jos gali būti veiksmingos trumpuoju laikotarpiu, bet ilgainiui veiksmingumas mažėja.
