Hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas Juozas Šimkus naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šylant klimatui intensyvios vasaros liūtys gali tapti dažnesnės. Hidrologas papasakojo, jog Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai kyla grėsmė potvyniams susidaryti. Atskleidė vietas, kur pavojingiausia.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lenkijos sinoptikai yra paskelbę apie artimiausiomis dienomis šalyje pasirodančius intensyvius kritulius, galinčius sukelti potvynius ir upių išsiliejimus. Ciklonas sparčiai artėjo prie Lenkijos jau vakar, sustojo virš šalies ir išliks keletą dienų, atnešdamas itin gausų lietų, rašo „Onet“.
Apie potvynių realią tikimybę Lietuvoje perspėjo hidrologas
Hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas J. Šimkus teigė, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai per trumpą laiką, ypatingai vasarą, iškrenta mėnesio ar net kelių mėnesių kritulių norma. Tiesa, jie pasitaiko ne taip jau ir retai.
„Kad iškristų kelių mėnesių kritulių norma yra įmanoma ir taip yra buvę, turbūt ne kartą ir ne du. Tik, aišku, dažniausiai tokie krituliai nebūna visoje Lietuvoje, jie būna kažkur lokaliai, nedidelėje teritorijoje ir būtent vasaros metu.
Galima sakyti, ne taip jau ir retai jie pasitaiko, kad kelių mėnesių norma iškristų per parą. Iš atminties nepasakysiu, bet greičiausiai, kad yra buvę. Ir tada toje vietovėje būna labai šlapia“, – komentavo jis.
Grėsmė potvyniams susidaryti kyla iš upių
Hidrologas pritarė teiginiui, jog Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai kyla grėsmė potvyniams susidaryti. Staigūs potvyniai dažniausiai kyla mažų upių baseinuose, nes jos jautriau reaguoja į gausius kritulius ir gali greitai išsilieti iš krantų, priešingai nei didžiosios upės, kurių vandens lygis kyla lėčiau.
„Dažniausiai ta grėsmė būna mažose upėse. Tarkime, nedidelio upelio baseine iškrenta gausūs krituliai – ir taip, tai yra dažnas atvejis, kad išsilieja iš krantų. Jeigu kalbėtume apie didžiąsias upes, tokias kaip Neris, Nemunas ar Nevėžis, tokių upių baseinai yra ganėtinai dideli ir ne taip staigiai sureaguoja.
Todėl staigaus efekto [su didesnėmis upėmis] nebūna. Ten vandens lygis gali gana stipriai pakilti – ir penki, ir šeši metrai per parą – tada jis išsilieja iš krantų ir gali apsemti kažkokius objektus, kurie yra nepaliečiami“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Eksperto manymu, didžiausią žalą dėl ekstremalių liūčių patiria miestai dėl tankios infrastruktūros ir kietų paviršių, tačiau konkrečių pažeidžiamiausių Lietuvos regionų išskirti jis negali.
„Aišku, kad miestai yra jautriausi [potvynių grėsmei], nes ten infrastruktūros yra daugiausia. Kaip, pavyzdžiui, prieš keletą metų, kai Registrų centras buvo apsemtas, tai nutiko dėl gausių kritulių. Miestuose, kadangi tų kietųjų paviršių yra santykinai labai daug, lyginant su kaimo teritorijomis, tai vanduo labai staigiai suteka į pažemėjimus.
Jeigu įvyksta ekstremali liūtis, pataiko į miestą, tai žalos pridaro daugiau nei miške ar, tarkime, kokiame ganyklų lauke. Dėl šios priežasties išskirti konkrečią Lietuvos teritoriją turbūt negalima, nes Lietuva yra ganėtinai homogeniška. Nėra tokių išskirtinių bruožų, kaip kalnai ar pan.
Tai turbūt negalima sakyti, kad Vakarų Lietuvoje vienokios sąlygos potvyniams susidaryti, užtvindyti, o Rytų Lietuvoje – kitokios sąlygos“, – pasisakė hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas.
Ar tiesa, kad šylant klimatui susidaro daugiau kritulių?
J. Šimkaus teigimu, kai šiltėja klimatas, stiprėja atmosferos garavimas, ir nors kritulių kiekis šiek tiek didėja, jų nemažai ir išgaruoja. Mūsų šalyje, vasaros metu, iš karto išgaruoja du trečdaliai kritulių.
„Iš tikrųjų tiesa, kad šylant klimatui atmosfera išgarina daugiau kritulių. O kritulių kiekis, tokiu atveju, šiek tiek didėja, tačiau ne itin stipriai, ne taip ekstremaliai kaip temperatūra. Tačiau kylanti temperatūra didina garavimą.
Žiūrint į bendrą vaizdą, kritulių daugėja, bet upių nuotėkis mažėja, būtent dėl išgaravimo. Kaip ir čia pastarosiomis dienomis buvo vėsu, tada staiga sušilo iki virš 30 laipsnių, drėgmės daug pasitaikė. Vasaros metu, kaip šiandien, apie du trečdaliai kritulių iš karto išgaruoja – nepatenka nei į gruntinius vandenis, nei į upes“, – pastebėjo pašnekovas.
Skysti krituliai ir netikėtos liūtys
Kaip hidrologas pasakojo, būtent toks garavimas yra tikrai suintensyvėjęs, o žiemos metu krituliai iškrenta skystu pavidalu, bet ne sniego pavidalu: „Kritulių šiek tiek daugiau, bet labai stipriai pasikeitęs skystų ir kietų [pavidalų] santykis. Ir tų pavasarinių potvynių nebūna, kas anksčiau būdavo. Dabar pagrindiniai – vasaros liūtys ir ilgi lietingi periodai. Jie dažnesni ir intensyvesni“, – tęsė toliau jis.
Ekstremalias liūtis, anot J. Šimkaus, galima numatyti iš anksto tik kelias ar keliolika valandų prieš. Taip pat, nors ir egzistuoja savaitės trukmės prognozės, tik prieš parą galima tiksliau įvertinti jų tikimybę, ypatingai, kai temperatūra smarkiai pakyla.
„Yra įmanoma tokius reiškinius numatyti iš anksto. Tik tas išankstumas, kalbant apie tokias ekstremalias liūtis, yra kelios ar keliolika valandų. Ne prieš savaitę ar panašiai. Mes sudarome prognozes iki septynių parų į priekį, bet tokios ekstremalios liūtys tikrai tokiu išankstumu nėra numatomos.
Prieš parą jau galima matyti, jeigu ateina karštis po 19 laipsnių, ir šokteli iki virš 30, aišku, tikimybė liūtims išauga“, – dalinosi įžvalgomis hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas.
Trečiadienį jau sulauksime gausesnio lietaus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad orų modelių skaičiavimai rodo, kad trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuva sulauks didelės kritulių porcijos. Ypač klius Pietų ir Rytų Lietuvos regionams, tačiau pavienių audros židinių gali tikėtis ir kiti rajonai.
Meteorologai praneša, kad trečiadienį ir ketvirtadienį sulauksime gausesnio lietaus porcijos.
„Į regioną atslinks pietinis ciklonas, kuris labai daug lietaus atneš į kaimyninę Lenkiją, tačiau gausiau palis ir Lietuvoje“, – teigiama puslapyje „Meteo.lt“.
Prognozuojama, kad trečiadienio dieną daugelyje rajonų smarkiai lis, vietomis griaudės perkūnija. Ketvirtadienis irgi bus panašiai drėgnas.
Meteorologų duomenimis, per abi dienas daug kur gali iškristi net iki 30–50 milimetrų, o vietomis gali pasiekti ir daugiau nei 60 mm kritulių. „Įprastai mažiausiai lietaus pietiniai ciklonai atneša į vakarinius ir šiaurės vakarinius rajonus, daugiausiai – į Pietų ir Rytų Lietuvą“, – teigia meteorologai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
