Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ liepos 29 d. – rugpjūčio 5 d. atliktas tyrimas parodė, kad populiariausia partija Lietuvoje šiuo metu – socialdemokratai. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, LSDP palaikytų 15,9 proc.
Visgi kita opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – atsilieka nedaug – ją palaikytų 15,6 proc. rinkėjų. Valdančiųjų konservatorių populiarumo reitingas – 13,1 proc.
Toks palaikymas socialdemokratams yra didžiausias per pusantrų metų. Praėjusių metų pradžioje jų populiarumas siekė 8,9 proc., 2020 m. liepą – 7,1 proc., prieš pat Seimo rinkimus – 8,5 proc.
Žemiausias LSDP reitingas pastaraisiais metais fiksuotas šių metų balandį, kai savo simpatijas socialdemokratams išreiškė tik 6,8 proc. Tačiau nuo tada fiksuojamas raudoną rožę savo simboliu pasirinkusios partijos reitingų kilimas. Gegužę socialdemokratus palaikė 10,2 proc., birželį – 13,3 proc., o šiuo metu minėti 15,9 proc.
Socialdemokratai 2020 m. Seimo rinkimuose surinko 9,25 proc. balsų bei laimėjo 8 mandatus, dar 5 LSDP kandidatai laimėjo savo vienmandatėse apygardose, tad socialdemokratų frakciją parlamente šiuo metu sudaro 13 narių.
Populiarumu nusileidžia tik Nausėdai
Populiarumo spinduliuose maudosi ir naujoji socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kuri pirmininko rinkimuose įveikė kitą Europos Parlamento narį Juozą Oleką. Gegužę LSDP lydere išrinktą 61-erių europarlamentarę palaiko 8,7 proc. apklaustųjų.
Populiarumu ji nusileidžia tik prezidentui Gitanui Nausėdai, šalies vadovą palaiko 13,9 proc. respondentų, tačiau lenkia premjerę Ingridą Šimonytę, kurios populiarumo reitingas – 6,8 proc.
„Mes, nors ir būdami opozicijoje, iš tikrųjų dirbame. Dirbame rimtus darbus, registruodami įstatymų projektus ir teikdami pasiūlymus valdančiajai daugumai, pateikėme virš 30 siūlymų valdančiajai daugumai. O komunikacija valdančiųjų žiauriai stringa, žmonės yra dideliame neaiškume“, – savaitgalį pasirodžiusius reitingus TV3 Žinioms komentavo V. Blinkevičiūtė.
Daugiausiai palaiko pensininkai, gaunantys mažesnes pajamas, neturintys aukštojo
Pagal „Vilmorus“ duomenis, V. Blinkevičiūtę prasčiau vertina jaunesni respondentai, iki 29 m. amžiaus grupėje socialdemokratų lyderę palankiai vertina tik 16,8 proc. apklaustųjų.
Tačiau kuo apklaustasis vyresnis, tuo V. Blinkevičiūtės reitingas aukštesnis. 30–39 m. amžiaus grupėje V. Blinkevičiūtę palaiko 34,2 proc. apklaustųjų, tarp 40–49 m. – 51,5 proc., 50–59 m. – 52,5 proc., 60–69 m. – 60,3 proc., 70 m. ir vyresnių amžiaus grupėje – 69,5 proc.
Europarlamentarę labiau palaiko gyventojai su nebaigtu viduriniu (57,7 proc.) ir viduriniu bei aukštesniuoju išsilavinimu (53 proc.) nei žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą (38,2 proc.).
V. Blinkevičiūtė ne itin populiari tarp moksleivių ir studentų, ją palaiko tik 14 proc. apklaustųjų, tačiau socialdemokratų lyderė sulaukia daug simpatijų bedarbių (47,2 proc.), pensininkų (67,4 proc.) bei tarnautojų (51,8 proc.) gretose.
Socialdemokratų lyderė taip pat daugiau simpatijų susilaukia tarp kaimo (57,6 proc.), nei Vilniaus (40 proc.) ar kitų didmiesčių (42,7 proc.) gyventojų.
Kairiajam rinkėjui reikėjo Blinkevičiūtės
„Blinkevičiūtė. Vienas stebuklingas žodis“, – paklaustas, kas lėmė socialdemokratų reitingų šuolį, atsakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Jo teigimu, pati partija savo veiksmais ir elgesiu niekuo nepasikeitė, tad jų išaugusį populiarumą reiktų sieti būtent su naująja lydere.
„Apie Blinkevičiūtės fenomeną reikėtų mokslinius tyrimus daryti, visiškai be ironijos sakau. Ji kažką turi“, – naujienų portalui tv3.lt sakė V. Dumbliauskas.
V. Dumbliauskas pabrėžė, kad V. Blinkevičiūtė yra charizmatiška asmenybė, turinti, jo žodžiais, „žavesio, kurio nenusipirksi“.
„Lietuvoje apskritai mažai politikų, kurie turi ar turėjo charizmos. Na, Brazauskas, jei kalbėtume apie socialdemokratus. Bet iš dabartinių socialdemokratų praktiškai niekas ir neturi išskyrus Blinkevičiūtę. Kas čia tas charizmatiškas politikas iš socdemų? Sutikite, jo nėra“, – tvirtino V. Dumbliauskas.
Politologo nuomone, kairiajam šalies elektoratui reikėjo tokio lyderio kaip V. Blinkevičiūtė, ypač, kai valstiečių gretose vyksta įvairios trintys.
„Blinkevičiūtė. Vienas stebuklingas žodis“, – sakė V. Dumbliauskas.
„Tam kairiajam elektoratui reikia tokio žmogaus kaip Blinkevičiūtė. Tokio rūpestingo žmogaus, kuriame jie matytų savo atstovą. Matyt ir mato“, – samprotavo V. Dumbliauskas.
„Jeigu Olekas būtų buvęs išrinktas, tokių reitingų nebūtų“, – pridūrė jis.
Blinkevičiūtė važiuoja ant seno bagažo, bet tai veikia
„Tas populiarėjimo tendencijas galima įžvelgti. Aišku, iki rinkimų dar labai toli ir žmonių atmintis prie balsadėžių paprastai neapima labai ilgo laikotarpio, svarbiausi keli mėnesiai iki rinkimų, tad pervertinti nereikėtų.
Tik tada, jeigu bus geras rezultatas tais tolimais 2024 metais, tada galėsime tikrai pasakyti, kad [socialdemokratų] krizė praeityje“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
M. Baltrukevičius, kaip ir V. Dumbliauskas, kaip vieną pagrindinių socialdemokratų iškilimo priežasčių įvertino naująją partijos pirmininkę.
„Paluckas, kaip matėme, nesugebėjo vidinių partijos problemų išspręsti. <...> Paluckas nesugebėjo to potencialo, kuris buvo prieš 2020 m. Seimo rinkimus, paversti rezultatu.
Blinkevičiūtė, galima pasakyti, turbūt vis dar iš to senojo bagažo, senos savo reputacijos traukia tą partijos vežimą į viršų. Būtų per anksti ir per daug sudėtinga kalbėti apie jos kaip partijos lyderės veiksmus.
Bet Lietuvoje yra ta tendencija, kad žmonėms labai svarbu, kas yra partijos pirmininkas. Vienas gali būti tokiu geru garvežiu partijai, o kitas gali būti labiau kaip inkaras, kuris kaip tik trukdys partijos rezultatams gerėti“, – samprotavo M. Baltrukevičius.
M. Baltrukevičiaus teigimu, lietuviai vis dar prisimena, kai ekonominio pakilimo metais, V. Blinkevičiūtei dirbant Vyriausybei, didėjo pensijos. Eksperto nuomone, prie palankaus politikės vertinimo prisideda ir tai, kad ji viena matomiausių Europos Parlamento narių iš Lietuvos.
„Žmonėms labai svarbu, kas yra partijos pirmininkas. Vienas gali būti tokiu geru garvežiu partijai, o kitas gali būti labiau kaip inkaras, kuris kaip tik trukdys partijos rezultatams gerėti“, – samprotavo M. Baltrukevičius.
„Lietuviams tas irgi imponuoja, jeigu Briuselio struktūrose žmogus iš Lietuvos yra vertinamas. Gal nekalbame apie tai dažnai ir ta pozicija yra mažiau patogi politiniam tramplinui negu Europos komisaro postas, kurį Dalia Grybauskaitė sugebėjo gerai išnaudoti, bet tai vis tiek yra tam tikras statusas“, – analizavo M. Baltrukevičius.
Socialdemokratų strategija – likti rietenų nuošalyje
V. Dumbliauskas pažymėjo, kad išaugusius socialdemokratų reitingus lėmė ir bendras politinis fonas bei tai, kad LSDP jau kurį laiką yra toliau nuo valdžios.
„Jie dabar už nieką nekalti. <...> Tas taip pat prisideda, kad partija yra nesusitepusi valdžia, yra nuošalyje ir saikingai kritikuoja“, – kalbėjo politologas.
Su tuo sutinka ir M. Baltrukevičius. VPAI asocijuotojo analitiko vertinimu, pastaraisiais metais matomas itin didelis susipriešinimas tarp TS-LKD ir LVŽS partijų bei jų rėmėjų, kitos mažesnės politinės partijos renkasi barikadų puses, o štai socialdemokratai pasirinko likti šių rietenų nuošalyje.
„Socialdemokratų tokia strategija būti nei su vienais, nei su kitais, <...> tarsi kurti tą tokią trečią alternatyvą, kad tas didysis trejetas, kurį galime „Vilmorus“, „Baltijos tyrimų“ apklausose fiksuoti, taptų tokia labiau politine realybe“, – teigė VPAI atstovas.
Blinkevičiūtė gali mesti iššūkį Nausėdai
V. Dumbliauskas socialdemokratų pirmininkę mato ir kaip vieną rimčiausių konkurenčių prezidentui Gitanui Nausėdai 2024 metų šalies vadovo rinkimuose.
Politologas samprotavo, kad jei į rinkimus susiruoš ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, kairiųjų balsai išsiskaidys tarp jo, G. Nausėdos ir V. Blinkevičiūtės.
Jei buvęs premjeras visgi nuspręs nesiekti raktų nuo Daukanto aikštės rūmų, pagrindinė kova dėl kairiojo elektorato ir prezidento posto virs tarp V. Blinkevičiūtės ir G. Nausėdos.
V. Dumbliausko nuomone, rimtesnę konkurenciją šiam trejetukui lenktynėse dėl prezidento posto iš dešiniojo politikos lauko sudarytų tik dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.
Jei Vyriausybės vadovė nuspręstų nebandyti antrą kartą savo sėkmės rinkimuose, MRU docento teigimu, Daukanto aikštės likimas spręstųsi kovoje tarp kairiųjų kandidatų, kuriems V. Dumbliauskas priskiria ir G. Nausėdą.
„Nausėda buvo joks, kai jį išrinko, bet dabar, akivaizdu, kad jis orientuojasi į kairįjį elektoratą, kadangi dešinysis elektoratas tikrai už jį nebalsuos, jei bus Šimonytė.
Jei nebus Šimonytės, tada Nausėda gali tapti kažkokiu konservatoriumi ir bandyti paimti ir tuos, ir tuos. Čia jau daugiau dėlionės, bet viskas priklauso nuo Šimonytės. Jei ji eina, vienaip dėstosi rinkimai, jei neina, tada kitaip“, – samprotavo MRU docentas.
Ambicijų, kad V. Blinkevičiūtė užimtų Daukanto rūmus, neslepia ir patys socialdemokratai.
„Nežiūrėkime į praeitį, galvokime apie ateitį. Štai šiandien paskelbti Vilijos Blinkevičiūtės reitingai, kai pasakoma, kad Vilija yra antras pagal visuomenės palaikymą žmogus po Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos, tai aš manau, kad tai labai aiški indikacija, jog po kelerių metų galime turėti ir Lietuvos Respublikos prezidentę. Nebūkime kuklūs“, – gegužę vykusiame partijos suvažiavime kalbėjo Jonavos rajono meras, LSDP vicepirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Socialdemokratai turi pasinaudoti šiuo šansu, Blinkevičiūtė turi šansų laimėti. Jei rinkimai vyktų kitais metais, ji, manau, tikrai nugalėtų Nausėdą“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
Mano, kad energiją turėtų skirti Seimo, o ne prezidento rinkimams
M. Baltrukevičiaus teigimu, prezidento rinkimai bus V. Blinkevičiūtės apsisprendimo klausimas.
„Jeigu ji sieks dalyvauti, konkurencingai pasirodyti tikrai gali“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi, jo teigimu, socialdemokratų partijoje ryškių veidų rezervas nėra begalinis, tad pagrindinės pajėgos gali būti metamos ne į prezidento, o į tais pačiais metais vyksiančius Seimo rinkimus.
„Iš partijos perspektyvų pagrindinis laimikis visgi yra galimybė turėti savo premjerą. Būtų logiškiau visą savo energiją ir visą savo dėmesį skirti Seimo rinkimams“, – samprotavo M. Baltrukevičius.
„Prezidento rinkimams gal net daugiau olimpiniu principu, kad svarbiausia dalyvauti, iškelti kokį nors kandidatą“, – pridūrė ekspertas.
Lyderystę perimtų socialdemokratų merai?
V. Blinkevičiūtės sėkmė prezidento rinkimuose, V. Dumbliausko nuomone, reikštų ir itin sėkmingus socialdemokratų rezultatus Seimo rinkimuose.
„Čia jau politinė psichologija, žmonės linkę balsuoti už nugalėtojus. Tuomet socialdemokratai būtų ant bangos“, – kalbėjo MRU docentas.
V. Dumbliausko teigimu, jei V. Blinkevičiūtė taptų šalies vadove, socialdemokratų sąrašą Seimo rinkimuose vestų ir į premjero postą pretenduotų M. Sinkevičius.
„Jis turi tą ūkininko gyslelę“, – sakė politologas.
Tarp socialdemokratų, kurie galėtų imtis daugiau atsakomybės nacionalinėje politikoje, M. Baltrukevičius paminėjo ne tik M. Sinkevičių, bet ir kitą LSDP merą – Alytaus miesto vadovą Nerijų Cesiulį.
„Ateitis galėtų priklausyti vienam iš jų, bet kol kas, man atrodo, nei vienas, nei kitas neskubės gvieštis lyderystės nacionalinėje politikoje“, – svarstė M. Baltrukevičius.
