Medicinos žurnalas „The Lancet“ šio mėnesio pradžioje paskelbė straipsnį, kuriame sakoma, kad Rusijoje pagamintos vakcinos „Sputnik V“ veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 siekia 91,6 procento, nors daugelis Vakarų šalių šį preparatą vertino skeptiškai.
Kad Vakarai palankiau ėmė žiūrėti į rusišką vakciną leido suprasti ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kuris savo vizito Maskvoje metu pareiškė, kad „Sputnik V“ yra „gera žinia visai žmonijai“.
„Tikiuosi, kad Europos vaistų agentūra galės patvirtinti šios vakcinos efektyvumą, kad ji taip pat galėtų būti naudojama Europos Sąjungos valstybėse, – sakė J. Borrellis.
Aptaria politikai, o ne mokslininkai
„Ta vakcina jau politizuota. Čia mes galime ką norime šnekėti, ar reikėtų, ar nereikėtų, politikų aptarinėjamu objektu ji jau tapo. Ją Lietuvoje aptaria daugiau ne mokslininkai, o politikai“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Seimo valstiečių frakcijos narys, šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jo įsitikinimu, Lietuvai net nereikės spręsti dilemos, ar įsigyti „Sputnik V“, nes Lietuva įsigijusi ir taip pakankamai vakcinų, kad paskiepytų gyventojus kelis kartus, tad po kurio laiko gali atsirasti problema, kad kažkam reikės perleisti nebereikalingas vakcinas.
„Bet jei kalbėti bendrai apie pačią vakciną, manau, kad daroma Lietuvoje klaida kalbant apie politizavimą. Visi mokslininkai vieningai sutartų, kad apie vakcinas nereikėtų skleisti kažkokių sąmokslo teorijų“, – tikino A. Veryga.
Politiko teigimu, dėl kitų Rusijoje pagamintų produktų, pavyzdžiui, benzino, veiksmingumo klausimų nekyla, tad nereikėtų abejoti ir vakcina vien todėl, kad ji yra iš Rusijos.
„Vienas mano kolega iš Seimo sakė, kad Rusija tvirtina, kad JAV ir Europoje pagamintos vakcinos yra kažkokios negeros, tai mes gal nenusileiskime į tą patį lygį. <...> Vakcinos efektyvumą vertina ne politikai, jį vertina mokslininkai ir ekspertai. Kai tik įvertins, mes ir žinosime, ar ji gera, ar ji patikima. Bet Lietuvai jos nereiks, nes mes turime nusipirkę vakcinų, kurias anksčiau ar vėliau gausime ir savo gyventojus paskiepysime“, – kalbėjo A. Veryga.
Nors prestižiniame medicinos žurnale publikuotame straipsnyje rašoma, kad „Sputnik V“ efektyvumas siekia beveik 92 proc., A. Verygos teigimu, tai nėra garantas, kad ši vakcina bus patvirtinta Europoje.
„Teoriškai, gali paaiškėti nuslėptų ar netiksliai įvertintų dalykų. <...> Vakcinos nėra registruojamos pagal straipsnius“, – kalbėjo politikas.
Tam, anot A. Verygos, ir yra tokios institucijos kaip Europos vaistų agentūra ar JAV maisto ir vaistų administracija, kurios nustato, ar tikrai vakcinos yra saugios ir veiksmingos.
„Nėra viskas taip paprasta, tad vertinant vakciną kaip medicininį produktą, to nereikia daryti politiškai. Politinis apsisprendimas yra, ar įsigyti, ar ne tokią vakciną. Čia jau yra politika“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasakė griežtą „ne“
O politikos aplink „Sputnik V“ šią savaitę buvo nemažai. Apie galimybę Lietuvai įsigyti šią vakciną kalbėjo tiek esami, tiek buvę valstybės vadovai.
Paklausta, ar Lietuva svarstytų galimybę įsigyti „Sputnik V“ vakciną, premjerė Ingrida Šimonytė tarė griežtą „ne“.
„Ne, neplanuojame, nes vakcina nėra registruota Europos Sąjungos (ES) jokioje šalyje ir Europos vaistų agentūra (EMA) nėra jos įvertinusi. Tai, manau, čia tokie ir komentarai“, – sakė premjerė.
Ji tikino, kad Kremlius vakciną naudoja geopolitiniais tikslais.
„Pastangos siūlyti Europos šalims ir kitoms šalims vakciną, kai pačios Rusijos žmonės dar nėra visi paskiepyti atrodo kaip eilinis geopolitinis žaidimas, man tas abejonių nekelia“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Galimybę įsigyti „Sputnik V“ vakciną atmetė ir konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Palaikau premjerės poziciją, kad Sputniko saulės iš Maskvos vežti nereikėtų. Manau, tai ir geostrateginis Lietuvos apsisprendimas pirkti vakcinas, mūsų mokesčių mokėtojų pinigais iš valstybių, kurių vertybės mums yra artimos.
Mes turbūt nenorime mokėti pinigų gamintojui, kuris po to per biudžetą už tuos pačius pinigus pirks amuniciją, kuri gali būti naudojama Rytų Ukrainoje“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Iš prezidentūros – dvejopi signalai
Visgi iš S. Daukanto aikštėje įsikūrusių rūmų skriejo dvejopos žinutės. Pirmiausia, Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad prezidentas kol kas dar neatmeta galimybės Lietuvoje skiepyti rusiška „Sputnik V“ vakcina.
„Mes pasitikime Europos vaistų agentūra ir jos sprendimais. Tikrai nereikia užbėgti įvykiams už akių, palaukime EMA sprendimo. Tada, be abejo, kiekviena valstybė priima individualų sprendimą, atsižvelgiant į visus aspektus.
Yra strateginis tikslas įgyti kolektyvinį imunitetą vasarai. Tai reiškia turėti pakankamą kiekį vakcinų, saugių, be jokios abejonės, kad galėtume užtikrinti mūsų šalies gyventojų kolektyvinį imunitetą“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Tačiau po kelių dienų retorika pasikeitė ir prezidentūra tikino, kad G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės dėl „Sputnik V“ sutampa.
„Išsiskyrimo nuomonių dėl vakcinų nėra tarp prezidento ir premjerės. Atvirkščiai, abu galvoja, kad reikia naudotis Europos arba JAV gamintomis vakcinomis“, – praėjusią savaitę sakė prezidento vyriausioji patarėja ir Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.
Andriukaitis gina „Sputnik V“
Socialdemokratų garbės pirmininkas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad vakcinų nuo koronaviruso klausimo nereikia politizuoti. Politiko nuomone, jei „Sputnik V“ vakcina bus patvirtinta Europoje, Bendrijos šalims reikėtų ją įsigyti.
„Pats blogiausias dalykas, kai vakcinų klausimai politizuojami“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, akivaizdu, kad Europos vaistų agentūra turėtų patvirtinti „Sputnik V“ vakcinos saugumą ir efektyvumą.
„Tuomet reikia galvoti kaip užtikrinti vakcinavimą visame pasaulyje, įskaitant visą Europos regioną, <...> kad vakcinacijos procesas būtų kuo sklandesnis, naudojant kuo daugiau įmanomų, saugių ir efektyvių vakcinų. Nesvarbu, ar tai bus „AstraZeneca“, ar „Sputnik“, ar „Pfizer“ ir taip toliau“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Politiko teigimu, pandemijos grėsmė milžiniška, tad šiuo atveju žmonių gyvybės yra pati svarbiausia vertybė, o „visa kita yra antraeiliai dalykai“.
Europos Sąjunga nei palaiko, nei nepalaiko
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius tuo metu teigia, kad Europos Sąjunga rusiškos vakcinos nei palaiko, nei nepalaiko, o viskas atsiremia į aiškias procedūras.
„Rusiška, kiniška ar bet kuri kita vakcina privalo kreiptis į Europos vaistų agentūrą, tuomet bus atlikti visi procesai, įvertinti tie tyrimai, ar iš tiesų vakcina yra tokie efektyvi, kaip skelbia vieni ar kiti moksliniai žurnalai.
Šiuo atveju, leisti ar neleisti, tai yra tikrai ne politikų klausimas ir, man atrodo, neverta jo politizuoti. Yra procedūros, kurios yra labai aiškios ir taikomos visiems gamintojams be išimties“, – „Žinių radijui“ sakė eurokomisaras.
V. Sinkevičius tikino, kad sutinka su premjerės mintimi, kad „Sputnik V“ vakcina yra tapusi Kremliaus geopolitiniu įrankiu.
„Mes tą matome, kai šis klausimas yra taip smarkiai politizuojamas“, – sakė Europos Komisijos narys.
Kritikuoja neteisingą mąstymą
„Nenoriu politizuoti jokios tabletės, piliulės, skiepo ar vakcinos“, – „Žinių radijui“ sakė buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Pasak jo, jei vakcina patvirtinta pagal ES aktus ir yra saugi bei efektyvi, nėra svarbu, kur ji yra pagaminta. S. Skvernelis taip pat tikina, kad mąstymas, kad „Sputnik V“ pirkimas remia Kremliaus režimą, yra neteisingas.
„Svarbu, kad vakcina būtų pripažinta pagal Europos Sąjungos teisės aktus, kad ji yra tikrai tinkama, saugi ir efektyvi. Ir visiškai nesvarbu, kur ji yra pagaminta“, – pridūrė jis.
„Jei mes iš karto žiūrėsime per tą prizmę, tai mes apskritai tada turime neturėti jokių prekybinių santykių su tomis valstybėmis. <...> Svarbiausia, reikia žiūrėti, kiek tie gamintojai yra susiję su režimu. <...> Jeigu tokia informacija būtų, kad vakcinos gamintojas betarpiškai finansuoja režimą ir tai yra pagrindinis tikslas, tai yra vienas sprendimo būdas. Bet jeigu žiūrėtume tik į tai, kad apskritai į vieną ar kitą valstybę pateks pinigai ir dėl to mes galime aukoti mūsų žmonių gyvybes ir sveikatą, tai tikrai būtų neišmintingas požiūris“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tačiau buvęs premjeras antrino A. Verygai ir teigė besitikintis, kad jau nusipirktos vakcinos pasieks Lietuvą ir nereikės net svarstyti apie „Sputnik V“.
Pripažinta veiksminga vakcina
Portalas tv3.lt primena, kad vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pavadintą pagal Sovietų Sąjungos paleistą pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, Rusija patvirtino likus keliems mėnesiams iki paskutinio klinikinių bandymų etapo pabaigos, todėl sulaukė gana skeptiško kai kurių ekspertų įvertinimo.
Tačiau trečiojo klinikinių tyrimų etapo su 20 tūkst. savanorių naujausi duomenys rodo, kad suleidus dvi vakcinos dozes jos veiksmingumas siekia daugiau nei 90 procentų.
„Sputnik V“ vakcinos kūrėjai buvo kritikuojami dėl netinkamo skubėjimo, bandymo nukirsti kampus ir skaidrumo trūkumo“, – sakoma žurnale publikuotame nepriklausomame komentare, kurį parašė Redingo universiteto virusologas Ianas Jonesas ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorė Polly Roy.
„Tačiau čia paskelbti rezultatai yra aiškūs, pademonstruotas mokslinis vakcinavimo principas, o tai reiškia, kad į kovą už COVID-19 atvejų mažinimą gali stoti dar viena vakcina“, – rašoma komentare.
Remiantis paskelbtais rezultatais, „Sputnik V“ yra viena veiksmingiausių vakcinų nuo pandeminio koronaviruso. Jos, „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų veiksmingumas viršija 90 procentų.
Rusija pradėjo masinį gyventojų nuo 18 metų skiepijimą „Sputnik V“, nesulaukusi trečiojo klinikinių tyrimų etapo rezultatų.
Rusišką vakciną jau registravo kelios pasaulio valstybės, tarp jų Baltarusija, Venesuela, Bolivija ir Alžyras, skelbia prie preparato kūrimo prisidėjęs Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RDIF).
Sausio mėnesį, Rusijai pranešus, kad sieks registruoti savo vakciną ir Europos Sąjungoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad Vokietija pasiūlė Rusijai savo pagalbą kuriant „Sputnik V“.