VU Gyvybės mokslų centro imunologės manymu, nėra labai gerai, kad yra paliktas laukas diskusijoms, mat dėl šios vakcinos saugumo vyresniems žmonėms neturėtų kilti klausimų.
„Kai Europos vaistų agentūra registravo šią vakciną, buvo įrašyta, kad ja galima skiepyti visus, vyresnius nei 18 metų asmenis ir nėra kažkokių amžiaus apribojimų. Bet visas prieštaravimas kilo dėl to, kad kai „AstraZeneca“ vykdė trečiosios fazės klinikinius tyrimus, jie įtraukė nepakankamai didelį skaičių vyresnių asmenų.
Ir tas procentas žmonių, kurie dalyvavo, yra apie 6 proc. nuo visų tiriamųjų, kurie buvo vyresni nei 65 m. amžiaus. Taigi geriausias vakcinos veiksmingumas ištirtas amžiaus grupėje iki 55 m. amžiaus“, – aiškino ji.
Vyresniems – mažiau šalutinių reakcijų
Visgi profesorė pažymėjo, kad net ir tarp to nedidelio į tyrimą patekusių vyresnių žmonių nebuvo užregistruota ryškesnių nepageidaujamų reakcijų.
„Atvirkščiai – vyresniems tos šalutinės reakcijos kaip tik yra retesnės. Panaši tendencija stebima ir su kitomis vakcinomis – „Pfizer“, „Moderna“. Bet tai susiję su imuninė sistemos atsaku – vyresniam žmogui jis būna mažiau išreikštas“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagrindinis klausimas dabar yra dėl efektyvumo – koks procentas žmonių yra nuo tos vakcinos apsaugotas.
„Tai veiksmingumas yra išreiškiamas dviem rodikliais. Vienas jų – apsauga nuo sunkių COVID-19 ligos formų ir nuo mirties. Tai čia tiek vyresni, tiek jaunesni yra vienodai apsaugoti, nes tarp tų, kurie gavo vakciną, nebuvo sunkių ligos formų ir mirties atvejų nuo COVID-19. O placebo grupėje buvo 10 atvejų, kai savanoriai pateko į ligoninę, sunkiai sirgo, ir buvo mirties atvejis.
Kitas veiksmingumo rodiklis – infekcijos atvejų skaičius tarp žmonių, kurie gavo placebą, ir kurie – vakciną. Tai tas veiksmingumas yra apie 70 proc. Ir šis užsikrėtimo skaičius nesiskyrė tiek tarp vyresnių, tiek jaunesnių žmonių. Taigi kaip ir nebūtų pagrindo galvoti, kad tie vyresni žmonės blogiau apsaugoti nei vyresni. Esmė tik, kad ta grupė statistiškai buvo gerokai mažesnė“, – aiškino imunologė.
Jos teigimu, sprendimas dėl tam tikros amžiaus grupės žmonių testavimo šiuo atveju pagrįstas tuo, kad turime vakcinų pasirinkimą.
„Bet čia visgi svarbiausia įvertinti, ar mes norime kuo greičiau suskiepyti rizikos grupes, kad jie būtų kuo greičiau apsaugoti, net ir jei veiksmingumas būtų kiek mažesnis, ar visgi nusprendžiame palaukiame. Bet tada tiems vyresniems žmonėms išlieka rizika užsikrėsti ir sirgti sunkiai“, – pastebėjo mokslininkė.
Kol kas skyrė pedagogams
Portalas tv3.lt primena, kad Vaistų kontrolės tarnyba šią savaitę paskelbė, jog „AstraZeneca“ vakcina saugi visoms amžiaus grupėms.
Nepaisant to, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys skelbė, kad kol kas ja nuspręsta skiepyti ne vyresnius kaip 55 m. amžiaus asmenis. Ministras aiškino, kad taip vakcina būtų panaudota efektyviausiai.
Visgi, paklaustas, ar ateityje skiepai galėtų būti skirti ir vyresniems asmenims, jis teigė, kad dėl to dar bus svarstoma.
„Norėčiau pasakyti, kad dar tikslinamės su kolegomis kitose šalyse, nes Europos Sąjungos šalyse labai skirtingi tie sprendimai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Pasak jo, dabar šių vakcinų kiekiai yra gana nedideli ir juos aktualiausia nukreipti skiepyti švietimo darbuotojus, todėl vakcina skiriama pedagogams iki 55 metų.
„Atvykus daugiau vakcinų ir žiūrėdami, kokia tai bus prioritetinė grupė, matyt, tuos sprendimus patikslinsime, priimsime. Žinome, ką mums rekomenduoja Lietuvos ekspertai, kreipėmės Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos įžvalgų, pasižiūrėsime į kitų šalių kolegų argumentus ir, matyt, priimsime sprendimus“, – sakė A. Dulkys.
Tačiau ir patys pedagogai nepatenkinti tokiu sprendimu ir norėtų skiepytis kito gamintojo vakcina.
Kitokio tipo vakcina
A. Žvirblienė priminė, kad iki šiol Lietuvą buvo pasiekusios panašaus tipo – RNR vakcinos. Tuo metu „AstraZeneca“ gamintojo vakcina veikia kitu principu.
„Ši vakcina yra sukurta DNR viruso pagrindu. Vakcinos sudėtyje yra adenovirusas, t. y. tokie virusai, su kuriais mes nuolat susiduriame ir kurie sukelia arba lengvus peršalimo simptomus, arba jokių. Todėl jie laikomi nekenksmingais.
Tačiau šis virusas yra pakeistas, modifikuotas, išimtos tam tikros dalys, kurios leistų jam daugintis. Kitaip tariant, kai yra suleidžiama vakcina, virusas mūsų organizme negali daugintis. Jis tiesiog naudojamas kaip vektorius, nešiklis, kuris įneša DNR seką, kuri koduoja viruso baltymą. Tai yra tas pats vakcinų taikinys kaip ir RNR vakcinos atveju“, – aiškino imunologė.
Kartu ji pažymėjo, kad nors principas, kaip pristatyti genetinę medžiagą, skirtingai nei „Pfizer“ ir „Moderna“ atveju, yra kitoks, tiek RNR, tiek DNR molekulė koduoja viruso baltymą. Tuomet jis yra pagaminamas mūsų ląstelėse ir taip sukuria imuninį atsaką.
Portalas tv3.lt primena, kad RNR yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą. iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą.
Šiuo metu Europos Sąjungoje registruotos ir Lietuvai tiekiamos trijų gamintojų – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ – vakcinos.
