„Pastarieji 10 mėnesių Lietuvos švietimui yra didelis iššūkis, ne tik profesinėms ir aukštosioms mokykloms, bet ir gimnazijoms, progimnazijoms, pagrindinėms, pradinėms mokykloms. Tiesiog akyse matyti, kaip švietimas regresuoja, kaip formuojasi spragos ir jos turės padarinių ne vienerius metus“, – žurnalistams antradienį kalbėjo G. Sarafinas.
Jis akcentuoja, kad Vilniaus universiteto mokslininkai nustatė, jog nuotolinis mokymas tinka tik pusei mokinių.
„Suprantu, kad daliai mokytojų ir tėvų atrodo, kad bent vyresnio amžiaus jaunuoliams nuotolinis mokymas parankus. Gal jis ir patogus, bet rezultatai dažnai būna nuviliantys“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius taip pat pažymi, kad nuotolinis ugdymas visiškai netinka mokantis profesijos.
„Tiek profesinėse mokykloje, tiek kolegijose, tiek universitetuose neįmanoma išmokyti atskirų profesijų atstovų. Neįmanoma nuotoliniu būdu išmokyti virinti, virti, masažuoti tinkuoti.
Nuotoliniu būdu neįmanoma išmokyti gydytojo darbo paslapčių, ir inžinieriaus, ir fiziko, ir inžinieriaus, ir režisieriaus. Tai didžiulis trukdis šiais metais. Bendraujant su aukštųjų mokyklų rektoriais, dėstytojais, matyti jų nerimas, įtampa, kad šiais mokslo metais gali šlubuoti daugybės profesijų atstovų parengimas“, – nuogąstavo G. Sarafinas.
Pristigo mokytojų dėmesio
Jam antrina ir žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Ji pastebi, kad šiemet matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė ir nemažai vaikų, kurie mokėsi gerai vertinamose mokyklose. Viena to priežasčių – neatsakingai į savo darbą pažiūrėję pedagogai.
„Buvo tokių atvejų ir mes žinome, kur neišlaikė netgi mokiniai, kurie mokėti matematikos sustiprintai matematinėse klasėse. Taip atsitiko dėl to, kad kai kurie mokytojai neprisitaikė prie nuotolinio mokymo ir nevedė netgi nuotolinių pamokų, bet tiesiog siųsdavo tik užduotis į elektroninį dienyną“, – pastebėjo J. Kučinskaitė.
Šiemet beveik 5 tūkst. vaikų neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino. Anot J. Kučinskaitės, dalis mokinių vis dar nemoka mokytis, todėl be gyvo mokytojo ir mentoriaus jiems sunku pasiruošti egzaminams.
„Gerai komunikacijai svarbu ne tik tai, ką tu sakai, bet ir kaip sakai, ką rodai. Daugumai mokinių buvo sunku mokytis nuotoliniu būdu, žiūrint į dažnai monotoniškai kalbančias galvas.
Jeigu nuotolinis mokymas tęsis, turime galvoti, kaip padaryti jį patrauklesnį, kad mokiniams pavyktų išmokti tų dalykų nuotoliniu būdu, kuriuos, kaip matome, kol kas mums sekasi mokytis“, – siūlė J. Kučinskaitė.