Komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, auginantis tris vaikus, pasakoja apie sūnų, kuris tarsi „užsidega kaip degtukas“, kai pyksta. Pasidalina, jog tuomet vaiką tiesiog apkabina ir laiko, kol nusiramins.
„Apsikabinu jį, laikau, mes kalbamės, jis galiausiai nusiramina ir supranta, ką gerai ar blogai padarė”, – pasakoja D. Lukas.
Jis tvirtina, jog sūnui pavyko susitvarkyti su pykčiu, kai šis rado daugiau veiklos. Ėme auginti ir prižiūrėti augalus namuose.
Ilma Skuodienė: ausies nusukimas ir vaiko purtymas yra smurtas prieš vaiką
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, smurto tarp vaikų skaičiai sparčiai auga. Kai kuriais atvejais vaikams prireikia ir reanimacijos.
O tėvai vis dar taiko fizines bausmes vaikams „pavyzdžiui, nusukdami ausį, pakeldami ir papurtydami“ ir nelaiko to fiziniu smurtu. Tačiau I. Skuodienė pabrėžia, jog tai yra smurtas prieš vaikus.
Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tyrimų rezultatus, beveik 50 proc. tėvų vis dar imasi fiziškai drausminti vaikus, o tai atsispindi jų elgesyje už namų ribų ir daro įtaką rezultatams mokykloje.
„Gauname informacijos iš gydymo įstaigų, kai atvyksta susimušę arba sumušti ir nukentėję vaikai. Kiti atvejai yra, kuomet policija praneša apie tai, kad vaikai įsitraukia į konfliktines situacijas. <...> Buvo atvejų, kai viešoje erdvėje stebėjome tam tikras egzekucijas, kurios buvo įvykdytos su vaikais viešai filmuojant ir demonstruojant“, – pažymi I. Skuodienė.
Taigi, jos vertinimu, pykčiai su draugais, konfliktinės situacijos ir gebėjimas jas spręsti yra vienas didžiausių iššūkių vaikui.
Kokias klaidas tėvai daro, kai pyksta ant vaikų?
„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė aptaria atvejus, kai tėvai ant vaikų supyksta, bet to nepripažįsta ir taip išugdo netinkamą požiūrį į pyktį.
„Sako: „Aš nepykstu“. Bet tonas ir intonacija rodo, kad jis [vienas iš tėvų] pyksta, tai vaikas supras, kad, kai jis [vaikas] pyksta, geriau neigti arba neprisipažinti, kad pyksta, nekalbėti apie tai“, – pridūrusi, kad vaikai mokosi nuolat, atvejį aptaria ji.
J. S. Jasiulionė taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu tėvai grįžta namo pikti, iškart ima priekaištauti vaikui apie pažymius ar nesutvarkytus namus. Tuomet vaikui paprastai norisi atsitraukti ir nesikalbėti.
Todėl išeina į savo kambarį ar tiesiog nesivelia į kalbas, o tai iššaukia dar aštresnę tėvų reakciją. Taigi, jos manymu, geriausia nuo tokių priekaištų susilaikyti.
„Jeigu gali nesakyti, tai ir nesakyk, kartais jau geriau tyliai nušluostyt tą stalą, padaryti kitus dalykus. Bet kažkodėl mes įsivaizduojam, kad vaikai tai neturėtų grįžti pavargę, kad jie jau turėtų būti susitvarkę, viską iššluostę ir daryti namų darbus. Kartais vaikai patiria ir daug didesnį stresą negu mes ir jie turi daug mažiau resursų su tuo tvarkytis“, – atkreipia dėmesį specialistė.
I. Skuodienė pataria užplūdus pykčiui išeiti į lauką, pakvėpuoti ir pabūti su savimi, kol nusiraminama, bet neišsilieti ant vaiko. Visgi, dažnai tokiais atvejais pasakoma netinkamų dalykų, kurių net nenorima vaikui pasakyti.
Kai vaikas pyksta, pataria neišvaryti jo iš kambario
O štai, „Vaikų linijos“ psichologė užsimena, jog pyktis apskritai yra labai demonizuojamas, ypač vaikams. Todėl vaikai dažnai, kai pyksta, yra atstumiami tėvų, neišklausomi ir išvaromi iš kambario.
„Mes vaikus iki šiol nesąmoningai, netyčia, bet mokom, kad pykti negražu, su piktais vaikais niekas nenori draugauti. Tą pyktį atskeliam nuo vaiko ir sakom: „Čia ne tavo dalis, čia kažkas įlindo į tave ir dėl to tu dabar pyksti“, – tėvų klaidingą požiūrį į vaiko pyktį pabrėžia psichologė.
O I. Skuodienės nuomone, kaip tik su vaiku tokiais atvejais reikėtų pabūti ir padėti atpažinti emociją, nes pykdamas ar smurtaudamas vaikas prašo pagalbos ir dėmesio.
„Būna, kad vaikas būnant šalia nori trenkti mums arba ir trenkia arba kanda. Šitoje situacijoje labai svarbu atsitraukti, bet neišeiti iš kambario, sakyti: „Tu gali pykti, bet tu negali kasti, man skauda, kai tu kandi“. Tai tą reikėtų daryti švelniai ir, kiek įmanoma, ramiau.
Jeigu vaikas vis tiek siekia sulaikyti ranką, ta emocija vaiko labai užpila mus, tada geriau trumpam atsitraukti nei panaudoti per daug jėgos, pasielgti agresyviai“, – patarė „Vaikų linijos“ psichologė.
Kogero beržinė košė veiksminga buvo.
Dabar jokios pagarbos suaugusiui ir kas tai padarė o gi vaikų teisės kurios nuteikė vaikus prieš suaugusiu, jūs dievai visi kiti niekas ir jokių pareigų nėra.
Kas srėbs šitą problemą??
