Rokas Keršys, SADM Darbo teisės grupės patarėjas, plačiau pristato „Skolų atostogų“ projektą.
Kas paskatino sukurti „Skolų atostogų” planą ir kokią jo realią naudą pajus skolininkai?
Projektą įkvėpė gerieji pavyzdžiai Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Analogiškų programų poveikio vertinimas parodė, kad tokios programos labai pasiteisina, nes į skolas įklimpusiems žmonėms prireikia laiko norint atsistoti ant kojų. „Skolų atostogos“ to ir siekia – suteikti grįžtantiems į darbo rinką skolininkams laiko sutaupyti lėšų, ieškoti psichologinės, finansinės ir teisinės pagalbos, susirasti visas turimas skolas, susidėlioti jų grąžinimo planus.
Kas galės naudotis „Skolų atostogomis“ ir kur kreiptis, norint jomis pasinaudoti?
„Skolų atostogomis“ nuo gruodžio 1 d. gali pasinaudoti daugiau nei 6 mėnesius nedirbę asmenys. Skolininkas, kuris susiranda darbą, turi kreiptis į Užimtumo tarnybą ir pranešti, jog nori pasinaudoti „skolų atostogomis“. Tuomet su konsultantų pagalba siunčiamas prašymas antstoliui sustabdyti išieškojimo procesus. Tai galima padaryti iki 6 mėnesių, ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus.
Svarbu turėti omenyje, kad 6 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo įsidarbinimo pradžios. Tad jeigu prašymą užpildysite pavyzdžiui, praėjus 3 mėnesiams nuo įsidarbinimo pradžios, jums liks tik 3 mėnesiai skolų atostogų, todėl svarbu nedelsti. Taip pat svarbu žinoti, jog per šį laikotarpį palūkanos kaupiasi ir toliau.
Gana dažnai skolos nesumokamos dėl to, kad jas kaupia nemokūs asmenys. Jie žino, kad yra skolingi – gauna prašymus susimokėti, bet to nedaro. Ką ministerija naujo siūlo tokiems žmonėms?
Manau, kad „nemokių asmenų“ nėra, nes niekas skolų nenori. Tyrimai rodo, jog skolų keliamas finansinis stresas ženkliai didina psichologinių problemų riziką, yra siejamas su depresija, nerimu ir savižudybėmis. Todėl būtina klausti, kodėl žmogus yra nemokus. Atliktos apklausos rodo, jog dažniausia minima priežastis dėl kurios skolininkai vengia dirbti ir grąžinti skolas, lyg šiol buvo pernelyg didelės išskaitos iš darbo užmokesčio.
Ekonomiškai skolininkams dirbti buvo neracionalu, nes po išskaitų iki liepos 1 d., turint daugiau nei vieną bylą, dienai likdavo tik 15 eurų, jei skolininkas uždirba minimalią algą. Šios pajamos yra žemiau skurdo rizikos ribos. Tuomet neturėtų būti keista, kad 7 iš 10 skolininkų legalių, deklaruotų pajamų neturi – kam dirbti, jeigu mėnesio gale vėl lieki be pinigų?
Daugelis bijo, kai skolų išieškojimą pradeda vykdyti antstoliai. Nors nuo 2024 m. liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai išskaičiuoja mažesnę dalį.
Itin didelė problema šiuo atveju yra pačių antstolių išieškojimo vykdymo išlaidos, kurios pradines skolas gali išauginti net keliais šimtais procentų. Girdėjau atvejų, kai 3 eurų skola tampa 300 eurų skola. Girdžiu, kad dažnai skolininkai bijo atidaryti gautus laiškus, taip pat dažnai neturi prieigos prie el. valdžios vartų, nežino nei kiek, nei kam yra skolingi. Tuomet žmogus pasijaučia beviltiškai. Nematydamas išeities asmuo nuleidžia rankas, pasiduoda, griebiasi nelegalaus darbo, priklausomybių ir t.t.
Ministerija skolininkams siekia suteikti vilties ir galimybę grįžti į normalų visuomenės gyvenimą. Visų pirma turime sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio. Seimo kanceliarijos atlikta užsienio teisminių praktikų analizė parodė, jog Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje leidžiama išskaičiuoti skolas iš minimalios mėnesinės algos (neskaitant skolų jautriems kreditoriams, kaip vaikų išlaikymui). Iki liepos 1 d., turint daugiau nei vieną bylą, antstoliai iš minimalios algos galėjo nuskaičiuoti 30 proc. Pridėjus mokesčius valstybei ir pragyvenimo kaštus, skolininkui nelikdavo beveik nieko.
Dažnai žiniasklaidoje skolininkų ir kreditorių interesai yra supriešinami – neva mažinamos išskaitos kenkia kreditoriams. Toks požiūris yra trumparegiškas. Kreditorius atgaus skolą tik tuomet, jei skolininkas turės pajamų iš kurių galima tą skolą grąžinti. Jei skolininkai deklaruotų pajamų neturi – kenčia ir kreditoriai, ir valstybė, kurios mokestinis biudžetas mažėja, o socialinės išlaidos auga. Tą ir matėme buvusioje sistemoje, kai per metus buvo išieškoma vidutiniškai 3,5 proc. skolų, o jų išieškojimas augo 10 kartų lėčiau nei skolų suma. Būtent todėl ir sumažinome išskaitų dydžius – kad skolininkai turėtų paskatų grįžti į formalią darbo rinką ir pradėtų grąžinti skolas, kad ir mažesnėmis dalimis.
Tęstiniam, kompleksiniam darbui su skolininkais skirti savivaldybių ir Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos. Taip pat Europos Sąjungai esame įsipareigoję iki 2026 m. pradėti tiekti sistemingą skolų konsultavimo pagalbą, viliuosi, kad ją kurti apsiims naujai išrinktas Seimas.
Gal ministerija turi tyrimus kuri žmonių grupė linkusi labiausiai prasiskolinti?
Nors į skolas gali įklimpti kiekvienas, pastebėjome, jog dažniausiai statistikoje atsispindi vidurinio amžiaus vyrai, dažnai iš regionų. Taip pat pasitaiko neproporcingai daug asmenų su negalia, daugiavaikių šeimų.
Kodėl žmonės linkę dirbti nelegaliai?
Nes nelegalios pajamos lieka asmeniui – jauti, jog gauni tai, ką uždirbai. Deja, tai kainuoja socialinį saugumą ir socialinių garantijų praradimą.
Dėl kokių priežasčių žmonės nemoka mokesčių?
Daugelis žmonių teigia, kad jų algos per žemos, o išlaidos pragyvenimui – pernelyg didelės.
Ačiū už pokalbį.
Daugiau skaitykite: www.skolanenuosprendis.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
