Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kaip jūs vertintumėte, ar tam eiliniam paprastam žmogui ta NT rinka dabar yra įperkama? Ar vis dėlto tie spekuliantai iškreipia NT rinką?
I. Genytė-Pikčienė: Kol kas nėra tų spekuliantų tiek daug sandorių, kad jie labai iškreiptų rinką. Priešingai, buvo Lietuvos banko atliktas detalus tyrimas ir šių metų pradžioje didžioji dalis sandorių buvo sudaroma su banko kreditu ir tai paprastai vyksta tuomet, kuomet būstas perkamas sau, kuomet šeimos nori įsigyti būstą ir atitinkamai tą daro.
Tą, aišku, paskatino palanki Europos centrinio banko pinigų politika, nes išties palūkanų normų karpymo tiesioji įgavo pagreitį ir šiai dienai mes turime jau neutralų lygį pasiekusias palūkanų normas.
Euriboras šešių mėnesių šiek tiek, labai nežymiai, viršija 2 proc., tai išties yra jau neutrali palūkanų normų sritis ir tai irgi prisideda prie palankesnių galimybių jau gyventojams, tiems, kurie su kreditu nori įsigyti būstą ir tas vyksta, bet, kaip jau minėjau, išties disbalansams erdvės yra ir pačioje pasiūloje, nes, kaip matome, būsto statybos sudaro apie penktadalį visų statybos darbų, atliekamų Lietuvoje.
Tai nėra tokia labai didelė ir reikšminga dalis ir šiuo metu, ką mes matome, tai yra labai daug, pajėgumai yra riboti Lietuvoje. Statybos galimybės yra ribotos, bet matome, kad dabar labai nemažą dalį tų pajėgumų įdarbina su gynybos poreikiais susiję užsakymai.
Jeigu ne dabar, tai ilgainiui, matyt, tas poreikis tik didės ir čia gali susiformuoti tam tikrų pasiūlos butelio kaklelių, nes matėme, kad pernai metų antroje pusėje ir šių metų pradžioje būsto statybų apimtys augo tikrai labai sparčiai, bet pastarųjų poros mėnesių dinamika jau yra neigiama, reiškia, kad metinis augimo tempas jau yra neigiamas ir pastatoma yra mažiau, negu buvo pastatoma prieš metus.
Tai išties kelia nerimo, kad pasiūla nebespėja su ta tokia įsibėgėjusia paklausa. Ir šitas disbalansas taipogi užveržia rinką ir atveria kelią būsto kainų kilimui.
Kaip išspręsti problemą su darbo jėgos trūkumu? Jūs anksčiau esate minėjęs, kad iš Baltarusijos galbūt reikėtų vežtis – galbūt yra dar kitos galimybės iš kur gauti papildomos darbo jėgos?
A. Avulis: Taip, pirmiausia turi būti atitinkamai orientuota valstybės politika ir Lietuvoje reikia priimti tokius teisės aktus, kurie leistų lengviau tą darbo jėgą įsivežti – kol kas mes labai, dėl geopolitinių įvykių čia aplink mus, atsargiai žiūrime į Baltarusiją.
Ukrainos rinka, darbo jėgos rinka, turiu omenyje, užsirišusi, nes vyksta karas ir tada pas mus pradeda važiuoti iš Vidurinės Azijos, iš tų šalių, kur tikrai ten labai abejotina darbo jėga ir jos kokybė, ir tiesiog kultūriškai mes labai skiriamės.
Yra tų šaltinių, per kuriuos galima prisitraukti darbo jėgos, čia jau buvo kalbėję ne kartą ir ekonomistai, kad Filipinai, yra ir kitos šalys. Pagaliau Lietuvoje atlyginimai dabar jau pakilo iki tokio lygio, kad mes jau svarstome, kaip įsivežti darbo jėgos ir iš Lenkijos, nes mūsų atlyginimai jau yra šiek tiek didesni negu Lenkijoje – labai nežymiai, bet jie jau nėra mažesni, tikrai.
Čia pirmiausia, atsakant į tą klausimą, reikia tiesiog sutarimo. Tai yra politinis sutarimas, ar mes palengvinsime darbo jėgos prisitraukimo sąlygas, ar ne, nes kol kas tos galimybės įsivežti yra labai ribotos, ir iš karto tai duoda, kerta per kainas. Ir dar daugiau, ką ir Indrė paminėjo, kitais metais ir artimiausius, sakykime, 3 ar net 5 metus, yra numatytos labai didelės investicijos į krašto apsaugos objektus – tenai milijardai, ir vėl, ką tai reiškia?
Tai reiškia, jeigu mes neturėsime daugiau statybininkų, nebus kitos išeities, kaip tik kainos pradės kilti, ir norint tokį dalyką suvaldyti, tai būtent mes tikimės tiek iš politikų, tiek iš Vyriausybės tokio bendradarbiavimo ir supratingumo, kitu atveju mums vėl reikės aiškintis, kodėl kainos kyla, kaip ir dabar.
Mes galėtume pristabdyti kainų augimą, mažindami biurokratiją, bet deja, tai nevyksta. Tas nevyksta ir nors politikai kalba, kad taip, mums reikia sumažinti biurokratiją, bet kai mes pažiūrime, kas išeina realiame gyvenime, tai viskas gaunasi priešingai.
Kaip geriausias pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kad dabar pačiam pasirinkti projektuotoją ir statyti projektą nebus galima – turėsime daryti architektūros konkursą visur, ir ką tai reiškia?
Architektūros konkursas užima maždaug 5, 6 mėnesius, beveik pusę metų užima konkurso rengimas. Ką tai reiškia? Tai reiškia papildomos išlaidos. Projektuotojai turės rengti konkursui medžiagą, projektus, tada vertinimo komisija juos turės atrinkti, ir tik po pusės metų mes sužinosime, kokį projektą čia galime statyti.
Negana to, per pusę metų mums kainuoja laikas, nes jeigu mes įsigijome sklypą ir mokame bankui palūkanas už tą sklypą, už žemę, tai per pusę metų jų prisikaupia, ir kai politikai ir Vyriausybė nesupranta tokių ekonomikos elementarių dėsnių, gimsta tas didžiulis nepasitikėjimas, o kai yra didžiulis nepasitikėjimas, tada atsiranda daug kontrolės, daug visokių konkursų, kurie mus tiesiog skandina.
Tai jeigu norime iš tikrųjų turėti subalansuotas kainas, jeigu norime sustabdyti tą kainų augimą, mes turėtume išgirsti, ko iš tikrųjų reikia, ir ne tik išgirsti, bet ir padaryti. Tai tuo labai norėtųsi palinkėti tiek politikams, tiek naujai mūsų Vyriausybei.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
