Suprasdami, kad informacijos stinga, o gyventojai patys jos susirasti gali ir nemokėti Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) inicijuoja informacinę civilinės saugos kampaniją „Žinojimas saugo“.
Civilinės saugos informacinėje akcijoje dalyvaus visos šalies savivaldybės – planuojama surengti per 60 renginių. Visą mėnesį kampanijos metu PADG pareigūnai kartu su šalies savivaldybių civilinės saugos specialistais lankys vietos bendruomenes, mokyklas, susitiks su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais ir negalią turinčiais žmonėmis.
Keis įstatymus ir informuos žmones
Vidaus reikalų ministrė (VRM) Agnė Bilotaitė pripažino, kad žmonės itin domisi civilinės saugos, karo temomis, todėl civilinės saugos specialistai vyks į turą po savivaldybes aiškindami ką reiktų daryti, kokią kuprinę pasiruošti, jei ištiktų nelaimė.
Ministrė taip pat paaiškino, kad inicijuoja naują įstatymą, kurio esmė, kad visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose būtų numatyta vieta slėptis gyventojams.
„Sakoma: informuotas – apginkluotas, todėl turime investuoti į šalies gyventojų žinias nedelsiant. Ilgalaikė civilinės saugos sistemos tobulinimo koncepcija taip pat kuriama, tačiau žmonėms matant aštrėjančią geopolitinę situaciją klausimai kyla dabar.
Nors civilinės saugos specialistų sumažėję dešimteriopai, startuojame su turimomis pajėgomis, kad šalies gyventojus tiesiogiai pasiektų praktinė informacija ir jie būtų geriau pasiruošę įvairioms ekstremalioms situacijoms“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.
Visuomenės apklausos rodo, kad tik kas dešimtas gyventojas žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu.
Reaguodami į karą Ukrainoje, gyventojai dar aktyviau domisi, kaip veiktų šalies gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kaip apsisaugoti galimų grėsmių metu.
Informacinė akcija vyksta 60 savivaldybių, daugybeje bendruomenių, mokyklose. Taip pat buvo siunčiami laiškai savivaldybėms, raginant įsitraukti dar aktyviau.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, generolo Saulius Greičius, gyventojų dėmesys džiugina, nes daug metų žmonės civiline sauga visiškai nesidomėjo, matyt, ekstremalūs nutikimai atrodė nerealūs ir tolimi.
„Bet dabar situacija pasikeitė, kelis kartus padidėjo susidomėjimas, į mokymus ateina keturis kartus daugiau žmonių, nei anksčiau“, – sakė jis, patikinęs, kad specialistai mokys žmonės, ką dėtis į ekstremaliam atvejui laikomą kuprinę, kokius telefonus ir kitą informaciją žinoti.
VRM ministrė pridūrė, kad ši informacinė kampanija tikrai nebus vienintelė, rudeniop, pasak jos, bus dar viena ir dar didesnė informacinė kampanija žmonėms.
„Taip pat rengiame naują krizių valdymo įstatymo projektą, kur bus skirtas dėmesys viešiesiems pastatams naujai statomiems ir pareigūnams, jų aprūpinimui, galimai veiklai krizės atveju“, – sakė ministrė.
Ji žadėjo, kad rudenį bus didelė viešinimo kampaniją, kuri bus susijusi su pasirengimu Astravo nelaimės atvejui, bet bus adaptuota ir karinėms grėsmėms.
Opozicija piktinosi slėptuvių stygiumi
Kiek anksčiau opozicinės partijos diskutavo apie civilinę saugą Lietuvoje ir buvo konstatuota, kad stinga ne tik informacijos, bet ir realių vietų, kur būtų galima slėptis.
„Šiuo metu yra žinoma, kad iš 1000 sovietų laikais statytų slėptuvių 150 yra parduotos, o 800 būklė reikalauja įvertinimo. Situacija tokia, kad tik 18 proc. gyventojų turėtų kur pasislėpti, dar 34 proc. galėtų glaustis kolektyvinės apsaugos statiniuose, kuriems net nėra jokių specialių reikalavimų“, – prieš kelias dienas tikino socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Sirenas, pranešančias apie oro pavojų Lietuvoje, taip pat girdėtų tik pusė gyventojų, evakuotis galėtų ne visi norintys.
Kitas socialdemokratas Linas Jonauskas ragino Vyriausybę išpirkti privačiose rankose atsidūrusias slėptuves, kad karo atveju žmonėms nereiktų mokėti pinigų už galimybę pasislėpti.
