Pasak ministerijos, iš viso iki pirmadienio jau įvykdyta 21 vadinamųjų komercinių repatrijavimo skrydžių, jais parskrido minėti 3253 Lietuvos piliečių. Ministerija anksčiau skelbė, kad iš viso Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje registravosi apie 6 tūkst. piliečių – dalis grįžo patys, dalis nusprendė likti kitose šalyse.
Taip pat keli šimtai žmonių Lietuvą pasekė Europos Sąjungos ir kitų valstybių organizuotais repatrijavimo skrydžiais, tarpininkaujant Lietuvos diplomatinėms atstovybėms užsienyje.
Tarp tokių – 31 pilietis, grįžęs iš Delio padedant Lietuvos ambasadai Indijoje, su Lietuvos generalinio konsulato San Paule pagalba iš keturių Pietų Amerikos valstybių Austrijos ir Vokietijos organizuotais repatrijavimo skrydžiais į Lietuvą parskraidinti 16 Lietuvos piliečių.
Čekijos vyriausybės organizuotu repatrijavimo skrydžiu du Lietuvos piliečiai parskrido iš Kosta Rikos į Prahą, kur jų kelione į Lietuvą per Kylį Vokietijoje rūpinasi Lietuvos ambasada Čekijoje.
Lenkijos repatrijavimo skrydžiu iš Toronto į Varšuvą, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai Kanadoje, vakar išvyko 13 Lietuvos piliečių. Lietuvos ambasados Pekine rūpesčiu, keturi iš Kambodžos negalėję išvykti Lietuvos piliečiai šiandien išskrido Vokietijos repatrijavimo lėktuvu.
Dar apie 100 piliečių turėtų grįžti antradienį, skrydžiu į Kauną iš Bankoko (Tailandas) ir Hošimino (Vietnamas). Šiuo skrydžiu rūpinosi Lietuvos ambasada Kinijoje kartu su Lietuvos garbės konsulu Vietname.
Nuo kovo 26 dienos diplomatinėse atstovybėse pagalbai grįžti registruojami tik tie asmenys, kurie pasirašo įsipareigojimą grįžę izoliuotis. Dauguma norinčių grįžti piliečių yra Europos valstybėse, iš kurių vis dar galima savarankiškai parvykti į Lietuvą, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Pirmadienio duomenimis, pagalbos iš valstybės grįžimui į Lietuvą dar tikisi apie 200 piliečių.
Lietuvoje nuo kovo 16-osios įvestas karantinas, draudžiamas judėjimas iš ir į šalį, išskyrus grįžtančius lietuvius bei išvykstančius užsieniečius.
Lietuvos oro erdvėje skrydžių skaičius sumažėjo 70 proc.
Pasaulio oro bendrovėms stabdant veiklą ir miestams uždarius oro uostus, Lietuvos oro erdvėje aptarnautų skrydžių skaičius praėjusią savaitę mažėjo apie 70 procentų, rodo skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ duomenys.
Rusijai penktadienį sustabdžius visus tarptautinius skrydžius, „Oro navigacijos“ vadovas sako, jog kol kas realaus smukimo nesimato. Praėjusį penktadienį jis prognozavo, kad dėl to įmonės veiklos apimtys gali sumažėti maždaug perpus.
„Abi savaitgalio dienas Lietuvoje buvo po 150 skrydžių, kai tuo tarpu praeitą savaitgalį turėjome daugiau 200 skrydžių kasdien. Tokio smarkaus skrydžių skaičiaus kryčio, kaip buvo tikimasi Rusijai sustabdžius visus tarptautinius oro bendrovių skrydžius, dar nesimato“, – BNS pirmadienį sakė Mindaugas Gustys.
Pasak jo, tam įtakos gali turėti tai, jog Rusija parskraidina savo piliečius iš užsienio.
„Reikėtų dar poros dienų, kad galėtume pajausti realų pokytį. Tačiau bendrai visoje Europoje artimiausią mėnesį yra prognozuojama tik 10 procentų buvusio pernykščio srauto“, – sakė jis.
Kovo 23-29 dienomis, palyginti su tuo pat laiku pernai, skrydžių virš Lietuvos sumažėjo 70 proc. iki 1305, o vien tranzitinių – 68 proc. iki 1040.
Praėjusią savaitę daugiausia tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusiją (445 skrydžiai – 42 proc. mažiau nei pernai), Vokietiją (172 – 71,5 proc. mažiau), Kiniją (51 – 67 proc. mažiau).
Iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Vokietiją (19 – 61,2 proc. mažiau), Jungtinę Karalystę (18 – 70 proc. mažiau ) ir Baltarusiją (11 – 21,4 proc. mažiau).
Tuo metu daugiausia skrydžių į Lietuvą vyko iš Vokietijos (17 – 67,3 proc. mažiau), Jungtinės Karalystės (16 – 73 proc. mažiau) ir Baltarusijos (11 – 15,4 proc. mažiau).
***
Spaudos konferencijoje A. Veryga kreipėsi į visus Lietuvos gyventojus
