Lietuva žengia koja kojon su šia tendencija, ir žvelgiant į Lietuvos įmonių apyvartos rodiklius pirmąjį šių metų pusmetį, krinta į akis pardavimo internetu pokyčiai. Statistikos departamento duomenimis, užsakomojo pardavimo paštu arba internetu apyvarta sausį-birželį augo daugiau nei 42 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Dar įspūdingesnių šuolių būta kitose šalyse. Pavyzdžiui, amerikiečiai šią gegužę elektroninėse parduotuvėse pirko 77 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Vertindama pirmojo šių metų pusmečio JAV skaitmeninės ekonomikos rodiklius, kompanija „Adobe“ atkreipia dėmesį, kad vystydamasi tokiu pat tempu, koks buvo stebimas iki šių metų pavasario, elektroninė prekyba tokią apimtį būtų pasiekusi per 4-6 metus.
Tikėtinas tolesnis augimas
Be abejo, verta klausti, kiek ilgai toks augimas truks ir, ar pasauliui įveikus koronaviruso krizę, imsime mažiau pirkti internetu. Stebint statistiką, tokių minčių gali kilti: po šio pavasario piko matyti elektroninės prekybos lėtėjimas JAV. Liepą skelbto tyrimo duomenimis, apribojimams dėl koronaviruso švelnėjant, 4 iš 10 britų taip pat teigė ketinantys išleisti mažiau internete.
COVID-19 bangai atslūgus, pirkėjų internete aktyvumo smuktelėjimą pastebėjo ir mūsų šalies prekybininkai. Internetu perkamas maisto prekes į namus tiekiantys verslininkai liepą teigė, kad užsakymų srautas ėmė mažėti dar tebesitęsiant karantinui, o vėliau krito dar labiau, tačiau pirkimo internetu apimtys liko didesnės nei buvo iki protrūkio kovo pradžioje.
Tokią prekybininkų informaciją iš dalies patvirtina SEB banko duomenys. Nagrinėjant banko klientų elektroninės prekybos atsiskaitymų elektroninėse parduotuvėse per interneto banką pirmojo šių metų pusmečio statistiką, matyti ryškus finansinių operacijų šuolis balandį.
Tik liepą internetinių mokėjimų apimtys sugrįžo į kovo mėnesio lygį, tačiau labiausiai tikėtina tokio sumažėjimo priežastis – sezoniškumas, kai atostogų metu gyventojai tiesiog mažiau perka internetu arba padidėję atsiskaitymai fizinėse prekybos vietose, nes ženklaus mažmeninės prekybos kritimo liepą fiksuota nebuvo.
Vis dėlto, internetinių atsiskaitymų apimtys, ypač perkant kvepalus, drabužius, elektronikos prietaisus ar maisto produktus, tebėra didesnės nei iki karantino. Be to, stebime atsigavimą tokiose srityse, kaip elektroniniai mokėjimai už transporto paslaugas ar keliones – tai liudija, kad labiausiai nuo protrūkio nukentėję sektoriai ima atgauti jėgas. Labiausiai tikėtina, kad vasaros atostogoms pasibaigus, rudeniop, elektroninės prekybos apimtis toliau augs ir bus didesnė nei iki karantino.
Pokytį lemia pokyčiai
Galima teigti, kad elektroninės prekybos augimas – ilgalaikis pokytis, kurį koronaviruso pandemija paspartino, bet šio verslo plėtra kiek lėtesniu tempu būtų vykusi ir pasauliui su virusu nesusidūrus. Apie tai, kad elektroninė prekyba atsiriekia vis didesnę fizinių parduotuvių rinkos dalį, kalbame ne vienerius metus, ir, panašu, kad ši tendencija tik ryškės.
Viena vertus, mes įprantame pirkti internetu. Nors karantino metu pasitaikė iššūkių, kai dėl išaugusių pirkėjų srautų prekių pristatymo tekdavo gerokai palaukti, verslininkai operatyviai prisitaikė – elektroninės parduotuvės tobulėja, tampa vis patikimesnės ir patogesnės, trumpėja prekių pristatymo laikas.
Be to, karantinas didelę dalį iki šiol to nedariusių pirkėjų paskatino išbandyti galimybę užsisakyti reikiamų produktų ir prekių tiesiai į namus. Įvertinę tokios paslaugos privalumus, gyventojai pripranta prie patogaus būdo pirkti ir, tikėtina, vis dažniau teiks jam pirmenybę ateityje.
Kita vertus, plėtrą toliau skatins ir auganti pasiūla – vis daugiau didelių prekybos įmonių žengia į elektroninę erdvę: tai šį pavasarį padarė „Rimi Lietuva“, elektroninei prekybai rengiasi ir kooperatyvas „Aibė“. Daugelis šalies ir regiono mažmeninės prekybos milžinių savo pirkėjams jau yra pasiūliusios galimybę įsigyti prekių internetu arba tai rengiasi daryti artimiausiu metu.
Sprendimai mažoms ir vidutinėms įmonėms
Nemažai daliai Lietuvos verslininkų būtina atsižvelgti į šiuos rinkos senbuvių žingsnius ir pasaulines elektroninės prekybos tendencijas. Specialistų skaičiavimu, tik dešimtadalis nuolat internetinę prekybą vykdančių šalies įmonių išnaudoja visą e-prekybos potencialą.
Vis dar yra didelė dalis verslų, kurie iki karantino savo veiklą į elektroninę erdvę perkelti delsė ir dabar yra pradinėje e-parduotuvės kūrimo stadijoje arba jos sukurti vis dar nesiryžta. Tokioms įmonėms gresia iššūkiai, kuriuos kels ir dėl pasaulinės kovos su virusu, ir dėl elektroninėje erdvėje įsitvirtinusių konkurentų mažėjantys pirkėjų srautai.
Kita vertus, galimybių kurti ir plėsti elektroninę prekybą verslas šiandien taip pat turi daugiau nei bet kada iki šiol – rinkoje yra gausi elektroninės komercijos mokėjimų įrankių pasiūla. Vieną jų, įvertinęs tendencijas ir pokyčius rinkoje, pavasarį pasiūlė ir SEB bankas. Pagrindinis elektroninės prekybos privalumas – galimybė savo pirkėjams pasiūlyti greitą, saugų ir patogų būdą atsiskaityti neturint fizinio kontakto su pardavėju.
Į savo internetinės prekybos sistemą įsidiegęs e. prekybos mokėjimų paslaugą, verslas gali pirkėjams pasiūlyti tris atsiskaitymo būdus: priimti atsiskaitymus VISA ir „Mastercard“ kortelėmis, inicijuoti mokėjimus iš pirkėjų sąskaitų pagrindiniuose Baltijos šalių bankuose, taip pat inicijuoti bei priimti mokėjimus per visame pasaulyje populiarią mokėjimų sistemą „PayPal“.
Svarbu ir tai, kad, daugėjant internetinio sukčiavimo atvejų, mokėjimų sistemoje įdiegėme apsaugą nuo sukčiavimo, vartotojų duomenų apsaugą ir kitus verslui svarbius sprendimus bei priemones. Be to, mažos ar vidutinės įmonės gali nemokamai pasinaudoti populiarių internetinių prekybos platformų įskiepiais.
Negrįžtami mažmeninės prekybos pokyčiai šiemet įsibėgėjo visu greičiu – daliai įmonių jie kelia grėsmę, kitai daliai atveria naujų galimybių. Kokiu keliu pasuks konkretus verslas, šįsyk itin daug lems pačių verslininkų atlikti namų darbai ir sprendimai.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė
Autoriaus komentaras yra autoriaus nuomonė, nebūtinai atspindinti redakcijos nuomonę.
