Kalendorius
Lapkričio 16 d., šeštadienis
Vilnius +8°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
8
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos

Lietuvoje yra dvi savivaldybės be Covid-19 atvejų: džiaugiasi kiekviena diena be viruso

2020-08-13 16:45 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autoriaus(-ės) nuotraukos nerasta
šaltinis: tv3.lt aut.
2020-08-13 16:45

Šalyje intensyviai augant koronaviruso sergamumo rodikliams, dvi šalies savivaldybės šiandien dar gali pasigirti neegzistuojančiu atvejų skaičiumi. Savivaldybių merai sako besidžiaugiantys kiekviena diena be viruso, o didžiausias padėkas skiria rajonų bendruomenėms.

Birštonas (nuotr. skaitytojo)
117

Šalyje intensyviai augant koronaviruso sergamumo rodikliams, dvi šalies savivaldybės šiandien dar gali pasigirti neegzistuojančiu atvejų skaičiumi. Savivaldybių merai sako besidžiaugiantys kiekviena diena be viruso, o didžiausias padėkas skiria rajonų bendruomenėms.

REKLAMA
8

Nors Lietuvoje šiuo metu yra 34 savivaldybės, kuriose per pastarąsias 14 dienų nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, 32 iš jų anksčiau vis dėl to teko susidurti su koronavirusine infekcija.

Tačiau Birštono miesto ir Pakruojo rajono gyventojus galima laikyti tikrais laimės kūdikiais – jų bendruomenėse šiais metais dar nebuvo rastas nei vienas sergantysis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rajono žmonės buvo itin bendruomeniški

Pakruojo rajono meras Saulius Margis nesididžiuoja – pasak jo, savivaldybė ėmėsi lygiai tokių pačių saugos priemonių, kaip ir visos kitos, o didžiausią darbą kovoje su koronavirusu atliko patys gyventojai.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės buvo labai visuomeniški. Kai tik pamatydavo, kad, pavyzdžiui, iš užsienio grįžo tolimųjų reisų vairuotojai, iš karto pranešdavo savivaldybei, ekstremalių situacijų centro darbuotojams ar net policijai. Visi stebėdavo, ar jų kaimynai gerai elgdavosi. Pamatydavo, kad viename name yra dezinfekuojama laiptinė ir klausdavo, o kada tai bus daroma ir pas mus“, – pasakoja rajono meras.

REKLAMA

Tačiau nebuvo išvengta ir nusiskundimų. Pasak S. Margio kai kuriems apsaugos priemonės ir akyla bendruomenės narių priežiūra atrodydavo netgi kiek per didelė ir per griežta.

„Buvo priekaištų iš kai kurių tolimųjų reisų vairuotojų, kad per didelė priežiūra, žmonės sako per daug pastabų dėl izoliacijos laikymosi. Taip pat gaudavome priekaištų ir dėl atšauktų renginių. Bet, manau, kad dabar tie priekaištai atsiperka, kai galėjome nutraukti karantiną ir vis dar neturime naujų atvejų“, – tv3.lt aiškina S. Margis

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu laiku izoliuoti grįžusius

Pakruojo rajono meras taip pat neabejoja, kad prie neegzistuojančio atvejų skaičiaus prisideda ir paprasčiausia sėkmė. Nors rajone gyvena nemažai į užsienį dažnai keliaujančių sunkvežimių vairuotojų, nei vienas jų į Lietuvą neparvežė užkrato, o net ir pačius nedrausmingiausius pavykdavo gana lengvai sutramdyti.

„Intensyviai dirbo savivaldybė, mokyklos, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, ligoninės. Į vietinę žiniasklaidą dėdavome skelbimus, kaip reikia apsisaugoti. Sėkmingai izoliuodavome žmones, dirbusius užsienyje“, – savo sėkmės formule dalinasi S. Margis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas apie tai, ką galėtų patarti kitoms savivaldybėms, kurioms kiek sunkiau sekasi tvarkytis su koronavirusu, rajono meras sako, kad svarbiausia yra ir toliau laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų.

Miesto gyventojai buvo įsibaiminę

Nijolė Dirginčienė, Birštono miesto merė, taip pat negaili pagyrų savo bendruomenei ir sako, kad be gyventojų ir verslo atstovų pagalbos išvengti viruso būtų buvę tiesiog neįmanoma.

REKLAMA

„Mažoje bendruomenėje vos kelis atvejai jau būtų tragedija. Visi labai glaudžiai bendrauja tarpusavyje, tad būtų tikrai sudėtinga visiems apsisaugoti“, – teigia ji.

Kaip ir Pakruojo rajone, Birštono gyventojai itin atidžiai stebėjo ne tik vietinių, bet ir miesto svečių elgesį. N. Dirginčienė teigia pačiame viruso įkarštyje sulaukdavusi nuolatinių skambučių su prašymais į miestą nebeįleisti atvykėlių.

REKLAMA

„Žmonės pačioje pradžioje, ypač iš didžiųjų miestų, bandė Birštoną rinktis kaip savo atskirties tašką, kur galbūt ramiau nei dideliame mieste ir kur galima laisvai vaikščioti. Pirmą savaitgalį, tik paskelbus karantiną, turėjome tikrai daug žmonių. Vietiniai skambindavo ir sakydavo – žiūrėkite, mes sėdime užsidarę, labai bijome ir nenorime matyti poilsiautojų“, – apie gyventojų savisaugos instinktą pasakoja miesto merė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, kai kurie gyventojai netgi prašydavo miestą iš viso uždaryti. Tam, kad nereikėtų to daryti, Birštone karantino metu buvo rengiami budėjimai, prie kurių prisidėdavo vietinė bei karo policija ir savanorių būriai.

Yra užtikrinamos visos apsaugos priemonės

Prie sėkmingo apsisaugojimo nuo viruso, N. Dirginčienės nuomone, itin prisidėjo ir griežtos mieste įvestos apsaugos priemonės. Dar karantino pradžioje buvo nuolatos dezinfekuojami viešose vietose stovintys suoliukai, užtvertos vaikų žaidimo aikštelės. Ir dabar, vėl atnaujinus kai kuriuos reikalavimus viešose vietose, vietiniai verslai labai noriai prisideda prie saugumo užtikrinimo.

REKLAMA

„Dabar vykdomi nuolatiniai patikrinimai maitinimo įstaigose, parduotuvėse, yra sudarytos specialios komisijos. Visose įstaigose, biudžetinėse įmonėse stengiamės organizuoti darbą taip, kad būtų kuo mažiau kontaktų. Visi turi pasiruošę dezinfekcinių priemonių, kaukių keliems mėnesiams į priekį. Apsilankius bet kokioje viešoje uždaroje vietoje visuomet galima rasti atsarginių kaukių. Tad jei žmogus neturi kaukės, ji jam yra duodama“, – pasakoja N. Dirginčienė.

REKLAMA

Patartų neorganizuoti masinių renginių

Pasak Birštono merės, skaudžiausias, tačiau kone reikalingiausias, apsaugos būdas – masinių renginių atšaukimas, tiek karantino metu, tiek ir dabar. Paprastai vasarą miestas pritraukia šimtus lankytojų, čia vyksta itin daug jau tradiciniais tapusių renginių. Tačiau šiemet Birštone tylu – visos šventės yra nukeltos.

„Man kiek kelia nuostabą, kad kitose savivaldybėse tie masiniai renginiai vyksta. Jie pritraukia begalę žmonių, beveik neįmanoma išlaikyti atstumo. Didžiulė galimybė užsikrėsti“, – savo pasirinkimą atšaukti visus renginius aiškina N. Dirginčienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos patarimas kitoms Lietuvos savivaldybėms būtų nežiūrėti į situaciją pro pirštus, mat ji, merės nuomone, tikrai yra ilgalaikė.

„Aš kviesčiau visus labai rimtai pagalvoti, ko iš tikrųjų norisi – ar, kad savivaldybės gyventojai būtų saugūs ir sveiki ar, kad pavyktų kuo greičiau grįžti į prieš tai buvusią realybę ir vėl organizuoti masinius renginius“, – teigia Birštono miesto merė.

Naujausią informaciją apie COVID-19 Lietuvoje žiūrėkite:

Po artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga, izoliacija būtina namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje 14 dienų po paskutinės sąlyčio dienos. Izoliavimosi taisyklių privaloma griežtai laikytis visą izoliavimosi laikotarpį. 

REKLAMA

Būnant viešose vietose raginama vengti tiesioginio kontakto su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, taip pat, jei įmanoma, rekomenduojama vengti masinių susibūrimų. Prioritetą patariama skirti veikloms atvirose erdvėse. 

Organizuojant didelę asmeninę šventę, esant galimybei, rekomenduojama ją nukelti. Kitu atveju, patariama apriboti dalyvių skaičių, užtikrinti, kad dalyvaujantiems asmenims nėra pasireiškusių kvėpavimo takų infekcijos požymių. Šventės dalyvių prašoma laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, rankų higienos bei saugaus atstumo. 

REKLAMA

Keliautojams rekomenduojama atidėti nebūtinas vietines bei tarptautines keliones. Rengiantis kelionei, patariama įvertinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją konkrečioje šalyje, kelionės būtinybę bei galimo karantino (izoliacijos) riziką grįžus į Lietuvą. Kelionės metu raginama vengti kontakto su sergančiais asmenimis, laikytis higienos, vartoti saugų maistą ir vandenį. 

Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.)
(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

REKLAMA
REKLAMA

Sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresni nei 65 metų žmonės yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu. Šių gyventojų grupių asmenims 

rekomenduojama užtikrinti kuo mažesnį kontaktą su kitais asmenimis, vengti masinio susibūrimo vietų, rūpintis higiena, jei įmanoma, pasinaudoti paslaugomis, kurios teikiamos nuotoliniu būdu. 

Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones viešose uždarose vietose (viešajame transporte, parduotuvėse, paslaugų gavimo vietose ir pan.), išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio bei pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Veido kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos jų dėvėti negali, ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatai. 

Koronavirusas plinta
(669 nuotr.)
(669 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta

Veido kaukes būtina užsidėti taip, kad jos pilnai dengtų burną ir nosį. Dėvint kaukę svarbu neliesti jos rankomis, o ją palietus ar nusiėmus, būtina nusiplauti rankas. Vienkartinių kaukių pakartotinai naudoti negalima, panaudojus – išmesti. 

Įspėjame, jog už šių taisyklių pažeidimą asmenys gali būti traukiami į administracinę atsakomybę, o skiriama bauda gali siekti nuo 500 iki 1000 eurų. 

Išsamesnes rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso rasite ČIA.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų