„Reikia pripažinti, kad praktiškai visi aplinkos ministrai vysis laiką. Aplinkosauga yra toks dalykas, kad rezultatus pamatai tik po kurio laiko. Tai, ką turime dabar, yra iš esmės ankstesnės politikos pasekmė, o dabartinis ministras deda pagrindą ateities būklei.
Dabar matome, kad kuriama labai daug planų ir planelių, nes mus ir Europos Sąjunga į tai įspraudžia. Lietuvos aplinkosaugos politika yra tiek ambicinga, kiek Europos Sąjunga priverčia“, – interviu naujienų portalui tv3.lt teigė L. Paškevičiūtė.
Jos teigimu, Lietuvos politikai ne tik nesistengia sau kelti aukštesnių siekių aplinkosaugos srityje, bet visaip bando mažinti ir Europos Sąjungos ambicijas.
„Tai yra labai skaudu. Pavyzdžiui, buvo Nacionalinis vandenų srities planas, kuris buvo parengtas, pernai įvyko įvertinimas ir rezultatas toks, kad per šešerius metus pablogėjo paviršinių vandenų būklė.
Dabar turime naują planą, kuris labai panašus į senąjį planą, perrašėme datas. Šitas ministras ir šita ministerija parengė, bet ar tas planas bus įgyvendintas? Ar buvo atlikta analizė, kodėl praeitas planas nepavyko? Ar buvo suprasta? Ko gero, kad ne. Mes turime planą, apie kurį vėl po šešerių metų sakysime, kad ups, mums vėl nepavyko“, – pasakojo L. Paškevičiūtė.
Ji pasidžiaugė sugrįžusia Lietuvos aplinkos būklės apžvalga, tačiau negalėjo garantuoti, kad tai S. Gentvilo nuopelnas.
„Kuo pasižymi šis ministras, tai jis pasižymi gražiu pateikimu. Jei atsidarome Aplinkos ministerijos puslapį, tai atrodo, kad labai daug visko vyksta. Vyksta daug, gražiai, ir tą padarė, ir aną padarė. Jeigu mes paklausytume jo metinį pranešimą, tai jis labai retai kalba apie rezultatus, jis labai dažnai kalba apie procesą“, – dėstė L. Paškevičiūtės.
Jos tvirtinimu, jei ką Lietuva ir padaro aplinkosaugos srityje, tai tik tiek, kiek priverčia Briuselis.
„Kodėl mes susitvarkėme su „Natura 2000“ tinklu? Ne dėl to, kad kuris nors ministras norėjo, o todėl, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą. Tikrai šis ministras pasižymi daug geresne komunikacija, nei prieš tai buvęs ministras, tai yra faktas. Bet mes tęsiame tą pačią liniją, kad atlikime namų darbus, kuriuos mus daryti verčia Europa“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Gentvilas paliktas vienas?
Visgi ji pripažįsta, kad aplinkosaugos politika nėra vien tik aplinkos ministro prerogatyva.
„Tarkime, mokesčiai. Gerai, kad mokesčius pakėlė, bet per mažai pakėlė. Aš kalbu apie visus aplinkosauginius mokesčius. Mes neįsivedėme automobilių taršos mokesčio. Ministras inicijavo, bet Seimas blokavo. Svarbus ne tik ministro, bet visos Vyriausybės ir Seimo nusiteikimas“, – aiškino L. Paškevičiūtė.
Gegužę eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad susidaro įspūdis, kad kovoje su klimato krize S. Gentvilas yra paliekamas vienas.
„Tai turi būti visos Vyriausybės projektas, nes žaliasis kursas, skaitmenizacija yra ir Vyriausybės plane, kaip pagrindiniai prioritetai. Galų gale, Lietuvos ekonomikos atstatymo plane [prioritetai], už kurio įgyvendinimą Lietuva gauna labai gausias Europos Sąjungos lėšas, turi būti įgyvendinami visos Vyriausybės masteliu. Tuomet ir visuomenė matys visą bendra paveikslą, o ne tik vieną ar kitą atskirą elementą kaip dirgiklį“, – sakė V. Sinkevičius.
Su tuo sutinka ir L. Paškevičiūtė.
„Mes sakome, kad yra penki aplinkos ministrai. Tai yra aplinkos ministras, kuris atsakingas už gamtą, už atliekas, už statybas.
Yra žemės ūkio ministras, kuris atsakingas už du trečdalius visos mūsų žemės. Yra susisiekimo ministras, kuris atsakingas už tai, kokį mes transportą turėsime ir kaip judame.
Energetikos ministras, visiems suprantame, kur čia aplinkosauga, ir ekonomikos ministras, kuris atsakingas už žiedinės ekonomikos įgyvendinimą. O Finansų ministerija turėtų padėti finansinį pagrindą“, – dėstė pašnekovė.
„Nėra to komandinio darbo ir suvokimo, kad žaliasis kursas yra ne aplinkos ministro, o visų ministrų. Beskite į bet kurią ministeriją, aš jums pasakysiu, kaip ji turi prisidėti. Pačioje Vyriausybėje yra nesutarimas ir nesuvokimas“, – pridūrė ji.
