Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tv3.lt teigė, kad pirmoji tautiečių banga jau atvyko, sunkumai dar laukia prieš akis.
„Valstybei susidūrus su pandemija ir karantino laikotarpiu jau pastarąsias dvi savaites turėjome iššūkių su tautiečiais, kurie dirbo, gyveno ar atostogavo užsienyje ir grįžo. Pirmoji sunkumų banga ir iššūkiai buvo susiję su karantinavimu, saviizoliacija ir stebėsena tų grįžusių asmenų. Matėme, kad tikrai ne visi sugrįžę tautiečiai į tai žiūrėjo rimtai. Kai kurie asmenys saviizoliacijos nepaisė – jie keliavo, šventė ir visur dalyvavo.
Lietuvos taip pat laukia tolimesni iššūkiai. Tikriausiai nei vienas epidemiologas, politikas negali pasakyti, kiek tęsis šis karantinas. Tie, kurie dirbo užsienyje, bet darbdaviai atsisakė jų paslaugų arba išleido atostogų, kad grįžtų į namus, tai jie, matyt, norės kažkuo užsiimti. Mūsų socialinei sistemai ir sveikatos apsaugos sistemai atsiras papildomų iššūkių. Jiems reikės suteikti sveikatos paslaugą, o kai kurie galbūt pretenduos į socialines išmokas ar kompensacijas“, – teigė M. Sinkevičius.
Po šokiruojančio elgesio kelte: „Negalime išsižadėti savo tautiečių“
M. Sinkevičius prisiminė ir socialiniuose tinkluose plitusį vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas iš Vokietijos kompanijos DFDS keltu į Klaipėdą grįžtančių lietuvių elgesys, kai iš pažiūros ganėtinai jauni vyrai spjaudė skreplius, diskutavo apie koronavirusą, keikėsi ir įžūliai kosėjo.
Pasak jo, kai kurių lietuvių elgesys taip pat gali sukelti papildomų socialinių įtampų, neramumų ar net nusikalstamumo augimą.
„Negalime išsižadėti savo tautiečių. Grįžta visokių ir tą matome iš filmuotų medžiagų. Tikimės, kad jie pradės elgtis padoriai, pilietiškai ir nesukels grėsmės bei rūpesčių. Negalime nei vieno tautiečio teisti. Visus pasitinkame su tikėjimu, kad žmonės elgsis atsakingai.
Galbūt, kai kurie pirmieji grįžusieji įsivaizdavo, kad tai kažkoks humoras, kad grįžta priverstinių atostogų ir net keltuose pradėjo tas atostogas švęsti. Bet, manau, kad visi po truputį surimtėjo ir nuotaikos keičiasi.
Policija lanko tuos asmenis, kurie nesilaiko saviizoliacijos. Žinau, kaip ir mūsų rajone, asmenys, kurie turi būti saviizoliacijoje ir telefonu neatsiliepia, tai juos aplanko policija“, – prisiminė pašnekovas.
Politikų programose dažnai būdavo girdimi siekiai susigrąžinti lietuvius emigrantus. Ir be pastangų arba viruso „pastangomis“ didžioji dalis lietuvių sugrįžo.
„Reikia pripažinti, kad tautiečiai sugrįžo ne pačiu tinkamiausiu metu – tai ekonominio nestabilumo laikas. Kiek mes esame pasiruošę jiems padėtis reintegruotis į Lietuvą? Manau, kad socialinė sistema yra pasiruošusi, bet praktinio užimtumo galimybės bus ribotos ir jiems teks konkuruoti su jau įsitvirtinusiais lietuviais. Manau, kad dauguma supranta, kad jų grįžimas buvo labiau priverstinis iš reikalo nei meilės tėvynei“, – pažymėjo M. Sinkevičius.
Prancūzijoje dirbusius lietuvius darbdaviai išvijo namo
Kaip portale tv3.lt buvo skelbta, Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk. Skaitytojas Linas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) kovo pabaigoje su portalu tv3.lt pasidalijo istorija, kuri, anot vyro, parodo, kad Vakarų valstybėms esame antrarūšiai Rytų europiečiai, kuriais bet kada galima atsikratyti.
„Aš ir dar 47 lietuviai dirbome Prancūzijos mieste Lione, vienoje didžiausių naftos perdirbimo įmonių. Mes buvome atsakingi už pastolių surinkimą ir vamzdynų izoliaciją, atliekant didžiuosius planinius remonto darbus.
Pasirodė informacija, kad Lenkija ir kitos Europos šalys svarsto apie galimybę uždaryti sienas, vėliau Lenkijos pasienyje susidarė transporto spūstys. Visa ši informacija mums kėlė nerimą, todėl klausėme tiesioginių įmonės vadovų, ar nėra galimybės anksčiau grįžti į Lietuvą. Darbo sutartis mums turėjo baigtis balandžio viduryje“, – pasakoja Linas.
Anot jo, dar prieš paskelbiant karantiną, visi darbuotojai turėjo užpildyti pažymas, kad per paskutines 14 dienų nesilankė šalyse (Kinijoje, Singapūre, Irane ir Italijoje), kuriose buvo užfiksuotas koronaviruso protrūkis. Įmonė parengė klausimyną, kurio tikslas buvo įvardinti galimus ligos pavojus. Tačiau tuo metu mūsų apylinkėje nebuvo nė vieno susirgusio, jam atsiradus, bendrovė žadėjo imtis griežčiausių prevencijos priemonių ir darbus stabdyti.
Vadovai norėjo sužinoti, kiek potencialiai žmonių norėtų grįžti į Lietuvą anksčiau nei baigiasi sutartis. Tie, kurie norėtų grįžti, būtų gabenami įmonės mikroautobusais, kuriais ir atvyksta iš Lietuvos dirbti į šią gamyklą. Tačiau tie, kurie pasiliktų, anot tiesioginių įmonės atstovų, būtų patys atsakingi už savo sveikatą.
„Viskas skambėjo labai neaiškiai – jei išvyksime nebeuždirbsime pinigų, o jeigu liksime, uždirbsime toliau pinigus, bet neaišku, kaip reikės elgtis ir ar grįšime į Lietuvą, kai Lenkija uždarys sienas. Vyrai puolė vieni kitus agituoti sugrįžti. Baimės ir panikos akys tapo didelės. Mėginau raminti vyrus, kad situacija gali radikaliai keistis ir, jei šiandien situacija Lietuvoje atrodė rami, po savaitės ar dviejų gali tapti didesniu viruso židiniu nei mūsų regionas, kuriame dabar esame.
Norėdami viską išsiaiškinti kreipėmės į aukštesnius vadovus. Pastarieji supratę, kad netgi du trečdaliai darbuotojų nori grįžti į Lietuvą, puolė mus raminti. Jie aiškino, kad įmonė prisiima visą atsakomybę už darbuotojus, nežiūrint kaip keistųsi situacija. O jeigu darbai būtų stabdomi, mums buvo pažadėta, kad bendrovė padengs visas pragyvenimo išlaidas. Taip pat ir toliau mokės atlyginimą, nepaisant prastovų“, – pasakoja Linas.
Anot vyro, išgirdę šią informaciją dauguma darbuotojų nusprendė likti, nors buvo ir pasiryžusių bet kokia kaina grįžti į Lietuvą, kol dar sienos yra atviros. Kitą dieną sužinojota, kad vienas mikroautobusas su 8 žmonėmis nusprendė nerizikuoti ir susidėję daiktus išvyko į Lietuvą. Tą patį darė ir kituose Prancūzijos regionuose dirbę darbuotojai. Jo teigimu, likę darbuotojai dirbo toliau.
Tačiau, po savaitgalio, kamuojami nerimo ir nežinomybės dėl uždaromų Prancūzijos ir Vokietijos sienų dar 14 žmonių išvyko į Lietuvą. Jiems optimizmo suteikė, tai kad pirmajam mikroautobusui pavyko kirsti Lenkijos sieną ir pasiekti Lietuvą be spūsčių.
„Tada jau buvome priversti laikytis griežtesnių prevencinių priemonių, mums būdavo matuojama temperatūra prieš darbo dieną. Taip pat nebegalėjome naudotis mikroautobusu, turėjome vaikščioti pėsti, kad būtu mažesnė kontakto galimybė“, – aiškina skaitytojas.
Dar už dienos gamyklos vadovybė, sušaukusi visų rangovų ir vadovų susirinkimą, priėmė sprendimą stabdyti veiklą 2–3 mėnesių laikotarpiui. Vadovai buvo sunerimę, kad situacija keičiasi taip greitai ir dabar jie turės laikytis mums duoto žodžio. Netrukus Prancūzijos prezidentas šalyje paskelbė karantiną, kuris visoje šalyje riboja judėjimą. O mes atlikome paskutinius darbus, kad teritoriją gamykloje paliktume saugią ir tvarkingą.
„Susirinkimo metu vadovai užtikrino, kad ir toliau gausime atlyginimą, nežiūrint į mūsų prastovas. Taip pat žadėjo, kad keisimės informacija ir koordinuosime veiksmus jei kažkuris iš mūsų susirgtų. Tačiau jau po dienos tiesioginiai vadovai gavo aukštesnės vadovybės prašymą kuo skubiau išsiųsti mus namo, kol dar vyksta skrydžiai ir galima kirsti sienas. Pasakėme, kad išvyksime pasibaigus karantinui, tačiau buvo gautas atsakymas, kad mumis reikia kuo skubiau atsikratyti, visi pažadai rūpintis ir mokėti už prastovas buvo pamiršti.
Buvo pradėta ieškoti būdų mus sugrąžinti į Lietuvą. Iš pradžių buvo ketinama pirkti skrydžius. Tačiau ši mintis mums atrodė pavojinga, juk negali žinoti, su kokiais žmonėmis skrisime, o jeigu užsikrėsime. Lietuvos darbuotojai iš įvairiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Elektrėnų, Panevėžio ir kitų. Galiausiai nusprendė mums nupirkti kelto bilietus kovo 25 dienai iš Vokietijos Kylio uosto, o iki ten vyksime mikroautobusais“, – pasakojo Linas.
Anot vyro, daugiau nei 10 metų gyvenusio Prancūzijoje, pikta, bet ir nestebina, kad tiesioginiai partneriai ir užsakovai prancūzai, kurie nuolat deklaruoja aukščiausias darbo etikos normas, ignoruoja dar prieš dieną duotus pažadus ir nesidrovėdami stumdo Lietuvos darbuotojus, taip kaip jiems yra patogiau.
Kokias socialines garantijas turi sugrįžusieji?
Kol kas neaišku, kiek dėl koronaviruso situacijos į Lietuvą sugrįžo lietuvių, iki tol dirbusių užsienio valstybėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šiuo metu tokių duomenų neturi.
SADM paaiškino, kokios jie turi socialines garantijas. ES migruojančių asmenų socialines garantijas reglamentuoja ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Pagrindinė taisyklė, kad asmuo draudžiamas socialiniu draudimu pagal darbo vietos valstybės narės teisės aktus.
Kitose ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje dirbantys Lietuvos piliečiai draudžiami socialiniu draudimu pagal darbo vietos valstybės teisės aktus, pagal darbo vietos valstybės teisės aktus jiems yra skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos.
Jei LR piliečiai, dirbantys kitose ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje, prieš grįždami į Lietuvą, nenutraukė kitoje valstybėje narėje sudarytos darbo sutarties, jie lieka drausti socialiniu draudimu darbo vietos valstybėje. Kokios jiems bus mokamos socialinio draudimo išmokos karantino metu priklausys nuo atitinkamos valstybės narės nacionalinių teisės aktų. Vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais socialinio draudimo išmokos yra eksportuojamos, t. y. mokamos toliau, jei išmokos gavėjas persikelia gyventi į kitą valstybę narę. Jeigu kitoje valstybėje narėje asmeniui buvo paskirta ligos išmoka ir toks asmuo grįžo karantino metu į Lietuvą, šios išmokos mokėjimas nebus nutrauktas, jei asmuo atitiks išmoką mokančios valstybės įstatyme nustatytas sąlygas išmokai gauti. Dėl nedarbo išmokų eksporto yra numatytos papildomos sąlygos. Minėti LR piliečiai Lietuvoje negalės pretenduoti į Sodros mokamas socialinio draudimo išmokas, pvz., ligos ar nedarbo, nes jie liks apdrausti kitoje valstybėje narėje.
Kitose ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje dirbantys LR piliečiai draudžiami sveikatos draudimu pagal darbo vietos valstybės narės teisės aktus. Todėl šie LR piliečiai negali pretenduoti į sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Būtinąją medicinos pagalbą Lietuvoje jie galės gauti tokia pat tvarka, kaip ir Lietuvos gyventojai, tačiau už šias paslaugas apmokės kitos valstybės, kurioje asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu, kompetentinga įstaiga. Norėdamas gauti būtinąją medicinos pagalbą asmuo turės pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą - Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Jei nepasiėmė kortelės, turi kreiptis [email protected] ir užsisakyti kortelę pakeičiantį sertifikatą.
Jei nutraukė darbo sutartį
SADM pranešė, jei LR piliečiai, dirbantys kitose ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje, prieš grįždami į Lietuvą, nutraukė kitoje valstybėje narėje sudarytą darbo sutartį, grįžus į Lietuvą dėl jų socialinių garantijų bus sprendžiama pagal Lietuvos nacionalinius teisės aktus.
Grįžę į Lietuvą, teisės gauti Sodros ligos ar vaiko priežiūros išmoką neturės, jei susirgę neturės darbo santykių Lietuvoje ir minimalaus darbo stažo ligos ar vaiko priežiūros išmokai gauti. Nustatant teisę į ligos išmoką bus sumuojamas kitose ES valstybėse narėse įgytas stažas. Grįžę į Lietuvą ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, sveikatos priežiūros paslaugas jie galės gauti bendra tvarka, kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Primename, kad nuolatiniai gyventojai privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Jei asmuo įdarbinamas darbui užsienyje per Lietuvoje veikiantį tarpininkavimo paslaugų tiekėją, bet sutartį sudaro su darbdaviu Lietuvoje ir komandiruojamas į kitą ES, EEE valstybę narę arba Šveicariją, toks asmuo lieka draustas socialiniu draudimu Lietuvoje ir grįžęs į Lietuvą gali pretenduoti į Sodros ligos ar vaiko priežiūros išmoką, jei turi minimalų stažą šiai išmokai gauti. Nustatant teisę į išmoką, bus sumuojamas kitose ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje įgytas stažas. Toks asmuo taip pat turi teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.
Lietuvoje įdarbinti asmenys, kurie buvo komandiruoti į kitas valstybes nares, komandiruotės metu lieka apdrausti socialiniu draudimu Lietuvoje. Grįžę į Lietuvą, galės gauti Sodros ligos išmoką, jei turės minimalų stažą šiai išmokai gauti. Nustatant teisę į išmoką, bus sumuojamas kitose ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje įgytas stažas.
Jei būtinosios medicinos pagalbos prireiks komandiruotės metu kitoje valstybėje narėje, ji jam bus teikiama pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus Lietuvos TLK išduotų Europos sveikatos draudimo kortelių pagrindu.
Išeitis: Užimtumo tarnyba
SADM taip pat pakomentavo, kokios gali būti išeitys, jei asmuo neteko užsienyje darbo ir sugrįžo į Lietuvą. Nedarbo išmokų skyrimą ir mokėjimą ES migruojantiems asmenims reglamentuoja ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Dėl nedarbo išmokos skyrimo asmuo pirmiausia turėtų kreiptis toje valstybėje narėje, kur dirbo ir buvo draustas socialiniu draudimu.
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Nustatant asmens teisę į nedarbo išmoką Lietuvoje kitoje ES, EEE valstybėje narėje ar Šveicarijoje įgytas nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas, jei paskutinis draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Norvegijoje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Norvegijoje ir Lietuvoje įgytą stažą. Išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvoje gautą darbo užmokestį.
Bet galima ir išimtis – ji taikoma žmonėms, kurie laikinai dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet darbo kitoje valstybėje metu liko gyventi Lietuvoje ir išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Vokietijoje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant asmens teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Vokietijoje.
Atkreipiame dėmesį, kad ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose numatyta galimybė gauti nedarbo išmoką kitoje valstybėje narėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas kitos valstybės narės, kurioje paskirta ir mokama nedarbo išmoka, užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo kitoje valstybėje narėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Netekę darbo užsienyje ir grįžtantys į Lietuvą taip pat galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl socialinės paramos skyrimo.
Į Lietuvą grįžo virš 3 000 Lietuvos piliečių
Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Lietuvos užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų organizuotu 21 repatrijavimo komerciniu skrydžiu į Lietuvą grįžo 3253 Lietuvos piliečiai.
Dar apie kelis šimtus Lietuvą pasiekė Europos Sąjungos ir kitų valstybių organizuotais repatrijavimo skrydžiais, tarpininkaujant Lietuvos diplomatinėms atstovybėms užsienyje.
Lietuvos ambasados Indijoje pastangomis, Ukrainos užsakomuoju reisu praėjusios savaitės pabaigoje iš Delio grįžo 31 Lietuvos pilietis. Su Lietuvos generalinio konsulato San Paule pagalba iš keturių Pietų Amerikos valstybių Austrijos ir Vokietijos organizuotais repatrijavimo skrydžiais į Lietuvą parskraidinti 16 Lietuvos piliečių.
Čekijos vyriausybės organizuotu repatrijavimo skrydžiu 2 Lietuvos piliečiai parskrido iš Kosta Rikos į Prahą, kur jų kelione į Lietuvą per Kylį (Vokietija) rūpinasi Lietuvos ambasada Čekijoje.
Lenkijos repatrijavimo skrydžiu iš Toronto į Varšuvą, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai Kanadoje, vakar išvyko 13 Lietuvos piliečių. Lietuvos ambasados Pekine rūpesčiu, 4 iš Kambodžos negalėję išvykti Lietuvos piliečiai šiandien išskrido Vokietijos repatrijavimo lėktuvu.
Dar apie 100 piliečių turėtų grįžti kovo 31 dieną Lietuvos ambasados Kinijoje kartu su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Vietname organizuojamu Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos piliečių repatrijavimo skrydžiu į Kauną iš Bankoko (Tailandas) ir Hošimino (Vietnamas).
Nuo kovo 26 dienos diplomatinėse atstovybėse pagalbai grįžti registruojami tik tie asmenys, kurie pasirašo įsipareigojimą grįžę izoliuotis. Dauguma norinčių grįžti piliečių yra Europos valstybėse, iš kurių vis dar galima savarankiškai parvykti į Lietuvą, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Šios dienos duomenimis, pagalbos iš valstybės grįžimui į Lietuvą tikisi apie 200 piliečių.
Piliečių grąžinimas lėktuvais kainavo beveik 150 tūkst. eurų
Piliečių grąžinimas į Lietuvą lėktuvais karantino metu valstybei atsiėjo beveik 150 tūkst. eurų, tačiau dalį šios sumos tikimasi padengti Europos Sąjungos lėšomis, sako susisiekimo ministras.
„Pagal šios dienos paskaičiavimus, 146,7 tūkst. eurų buvo kofinansuota skrydžiams, kur nebuvo pilno keleivių komplekto. Iš tos sumos apie 60 tūkst. eurų mes galime tikėtis kofinansavimo iš Europos Sąjungos lėšų“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Jaroslavas Narkevičius.
Pasak jo, daugiausia lėšų pareikalavo lėktuvas iš Balio – apie 73 tūkst. eurų, reisas Paryžius-Vilnius – apie 20 tūkst. eurų.
„Visas kitas lėšas mokėjo patys keleiviai, bilietų kaina buvo nemaža, reikia atsižvelgti, kad lėktuvai į vieną pusę skrido praktiškai tušti, taigi, ir kaina buvo didesnė“, – sakė ministras.
Anot jo, maždaug nuo kovo vidurio iki pirmadienio įvyko 21 specialus skrydis, jais atskrido 3253 piliečiai. Paskutinis skrydis iš Londono vyks balandžio 3 dieną.
Pasak ministro, tokie specialūs skrydžiai baigiami, nuo balandžio 1 dienos vyks tik bendri Europos Sąjungos repatriaciniai skrydžiai.
„Be abejo, mes dar sudarysime galimybę atskristi pavieniams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį Lietuvos piliečiams. Jeigu toks poreikis bus, tai mes kartu su Užsienio reikalų ministerija logistiškai svarstome tą klausimą, tačiau su užsakomaisiais skrydžiais šiai dienai statome tašką“, – sakė J. Narkevičius.
