G. Černiauskas teigia, kad nors vaikų pagrobimai Lietuvoje yra itin reti, tačiau jų pasitaiko. Todėl, pasak advokato, tėvai turėtų tinkamai pasirūpinti savo atžalomis ir jų saugumu.
„Tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas iš namų į mokyklą ar užsiėmimus keliautų labai saugiu maršrutu. Ir, be jokios abejonės, tam tikra kontrolė turi būti vykdoma, kad tėvai žinotų kur ir kiek laiko bus vaikas, su kuo bus, kada grįš, kad būtų nuolat pasiekiamas.
O jei nutinka kas nors panašaus, nepavyksta susisiekti, kad būtų galima iškart kelti triukšmą, skirti paiešką, kad vaikas dingo ir būtų galima operatyviai imtis priemonių, kad būtų atsekamas vaiko maršrutas ir buvimo vieta“, – aiškina G. Černiauskas.
Be to, teisininkas atkreipia dėmesį, kad atsakinga ir atidi turėtų būti ir pati visuomenė. Jis sako, kad pamačius neįprastą elgesį su vaiku, žmonės turėtų būti drąsūs ir nepabijoti prieiti, paklausti bei išsiaiškinti, kas vyksta. O prireikus, netgi pareikalauti, kad su vaiku esantis asmuo atsakytų į tam tikrus klausimus.
„Mes matome, kad šioje situacijoje („Akropolyje“ pagrobto 6-mečio berniuko – aut. past.) vaikas buvo vežamas trimis autobusais. Maršrutas pakankamai ilgas, vaikas irgi, matyt pajutęs pavojų, verkė ir bent savo kūno kalba rodė, kad kažkas negerai. Tačiau nei vienas žmogus neįsikišo, nepaklausė ir neužkirto kelio vaiko pagrobimui“, – sako G. Černiauskas.
Motyvai gali būti įvairūs
Advokato teigimu, vaikų pagrobėjų motyvai padaryti tokį nusikaltimą gali būti itin skirtingi, tačiau jis užsimena, kad bene pagrindinis pagrobėjų motyvas būna vaikų tvirkinimas arba prievartavimas.
Tokia situacija Lietuvą buvo sukrėtusi ir šių metų pradžioje, kuomet Kaune buvo pagrobta 9-erių metų mergaitė, kuri vėliau rasta uždaryta pagrobėjo garaže.
„Buvo labai aiškus tikslas, nukreiptas i savo seksualinių fantazijų patenkinimą. Ir čia jau iškilo labai reali grėsmė vaiko ir sveikatai, ir gyvybei. Nes padarius tokį nusikaltimą, gali sekti kitas nusikaltimas – pirminio nusikaltimo maskavimas, likviduojant arba nužudant vaiką ir paslepiant jo kūną“, – komentuoja G. Černiauskas.
Advokatas sako, kad grėsmę kelia ir tai, kad pastebėti tokius nusikaltėlius yra gana sudėtinga, kadangi jie sugeba gerai „save užmaskuoti“.
„Jie yra labai gerai užsimaskavę, slepia savo „vidinį aš“, bet pasitaikius progai, turi tokią galimybę ir mėgina realizuoti savo tokius sumanymus“, – sako G. Černiauskas.
Teisininkas tvirtina, kad kartais vaikai yra grobiami ir dėl maniakiško, žmogžudiško elgesio ar dėl noro kam nors atkeršyti. Taip pat gali būti siekiama pasipelnyti, paprašius išpirkos ar nusikaltimą vykdant pagal kito asmens užsakymą. O pasaulinės tendencijos rodo, kad vaikai taip pat būna grobiami ir nelegaliai prekybai organais.
Būna ir tokių situacijų, kai dingę vaikai nebeatsiranda, todėl pasakyti nusikaltėlių motyvus yra itin sudėtinga.
Be to, teisininkas užsimena, kad būna ir tokių atvejų, kai vaikus pagrobia psichikos sutrikimų turintys ligoniai, tačiau paaiškinti jų motyvus yra labai sudėtinga.
Priversti gydytis negali
Viešojoje erdvėje plinta informacija, kad 6-metį „Akropolyje“ pagrobusi moteris gali turėti psichologinių problemų, dėl kurių ji galimai ir įvykdė berniuko pagrobimą.
G. Černiauskas sako, kad ši, visa laime, gerai pasibaigusi istorija, į viešumą iškėlė ir opią problemą Lietuvoje, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys yra gydomi tik tada, jei jie akivaizdžiai kelia pavojų visuomenei (ką nors užpuola ar grasina) arba patys nusprendžia gydytis.
„Manau, kad tokia problema egzistuoja ir ji yra nesprendžiama dėl to, kad priverstinis psichinių ligų gydymas yra draudžiamas. Ir atsiranda tokia teisinė situacija, kai visuomenės nariai, gyvenantys šalia ar susiduriantys su tokiais asmenimis, neturi galimybės išvengti tokių situacijų“, – sako teisininkas.
Dėl šios priežasties, anot advokato, visuomenė savotiškai nukenčia nuo psichikos sutrikimus turinčių žmonių, kadangi nėra aišku, kada jų elgesys gali tapti pavojingas.
„Mes matome, kad žmonės vaikšto gatvėse, kalba su savimi, priekabiauja prie kitų žmonių, šūkauja, rėkauja ir tie žmonės diena iš dienos taip elgiasi, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Bet tada, kada yra nestabili psichika, neaišku, kuo tas elgesys gali pavirsti. Šiandien elgesys gali būti taikus, o kitą dieną jis gali būti pakankamai grėsmingas arba išprovokuotas kitų žmonių agresijos“, – tęsia G. Černiauskas.
Svarbiausios pirmos valandos
Anksčiau su tv3.lt naujienų portalu G. Černiauskas yra dalinęsis ir savo asmenine istorija, kuomet galimai buvo pagrobta jo 2 metų dukra.
Tuomet teisininkas pasakojo, kad dukrą rado tokioje vietoje, kurioje ji pati per tokį trumpą laiką, būdama tokio amžiaus, atsidurti negalėjo. O aplinkiniai žmonės pasakojo, kad mergaitę nusinešė vyras.
Prisiminęs šį įvykį teisininkas pasakoja, kad pirmiausia tokioje situacijoje ištinka šokas, „atrodo, kad žemė slysta iš po kojų“. Tačiau jis akcentuoja, kad tokioje situacijoje yra labai svarbu, kad tėvai kuo greičiau suimtų save į rankas.
„Reikia iš karto skambinti policijai, informuoti apie įvykį, nusakyti požymius, prašyti pagalbos. Organizuoti artimuosius, draugus ir kaimynus, kurie žino, pažįsta vaiką, kad kuo greičiau bandytų ieškoti ir būtų galima operatyviai imtis priemonių ir ieškoti jo tose vietose, kur vaikas galėtų būti arba iš kurios vietos, jis galėjo nukeliauti“, – aiškina advokatas.
G. Černiauskas taip pat pabrėžia, kad veikti reikia kuo greičiau, o pagrobėjui nebūtų suteikta galimybė pasinaudoti papildomu laiku ir paslėpti vaiką.
„Jeigu grįžtume prie Kauno įvykio, tai matome, kad pagrobėjas labai gudriai buvo pasiruošęs visą pagrobimo planą. Keitė vietas, laukė, kaip seksis paieška, kaip ji bus vykdoma, kaip organizuojama tam, kad būtų galima mėtyti pėdas. Tai tas laikas, ypač pirmos dvi valandos, yra labai svarbios ir būna lemiamos“, – teigia G. Černiauskas.
Vilniuje dingęs 6-metis – surastas
Trečiadienio vakarą iš Vilniaus „Akropolio“ dingęs šešerių metų berniukas surastas Šiaurės miestelyje.
Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė Vilniaus apskrities policija.
„Berniukas surastas, pavojus jam nebegresia“, – pranešta trečiadienio vakarą.
Susisiekus su Policijos departamento atstovu Ramūnu Matoniu, buvo patikslinta, kad berniukas surastas Šiaurės miestelyje.
Pasak jo, kartu su berniuku rasta ir jį iš prekybos centro išsivedusi moteris. Ją išsivežė medikai.
Kaimynų teigimu, įtariamoji dažnai konfliktuodavo, grasindavo peiliais, kieme lįsdavo prie vaikų. Dėl moters veiksmų jau anksčiau yra kreiptasi į policija.
Pasiteiravus, ar moteris neturi sąsajų su berniuko šeima, pasak R. Matonio, pirminiais duomenimis, jokių ryšių neturima.
Savo ruožtu VPK atstovė Julija Samorokovskaja Eltai sakė, kad berniukas jau perduotas tėvams ir yra saugioje aplinkoje.
„Vaikas yra saugus, jis perduotas tėvams, jį apžiūri medikai, bet pavojus tikrai negresia“, – patikino VPK atstovė.
Tuo metu įtariamoji, pasak J. Samorokovskajos, yra sulaikyta policijos pareigūnų. Ar berniuką iš prekybos centro išsivedusi moteris buvo adekvačios būklės, policijos atstovė atsakyti negalėjo, kadangi policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo.
Mama papasakojo apie paskutinę akimirką prieš dingstant sūnui
Naujienų portalui tv3.lt berniuko mama papasakojo, kas vyko prieš dingstant berniukui. Kaip nurodė ji, prekybos centre su vaiku jie lankėsi dviese.
„Kol aš nuėjau į parduotuvę, jis žaidė ant žaislinės mašinytės. Taip jau yra buvę daug kartų, niekada jis nuo jos nenulipdavo. Jis žino, kad niekada negali kalbėti su svetimais žmonėmis, palikti vietos, kurioje jis yra. Jis žino, kad turi sekti, kur yra mama. Parduotuvėje aš buvau kažkur 10 minučių – ieškojau prekės. Išėjusi iš parduotuvės jo neberadau. Labai išsigandau, pradėjau ieškoti, kur jis yra. Visas ratas užsisuko – kreipiausi į informaciją, į apsaugą“, – pasakojo ji.
Atsukus prekybos centro vaizdo kameras, šios parodė, kad nepažįstama moteris vaiką nusivedė požemine perėja link autobusų stotelės.
Naujienų portalui tv3.lt interviu sutiko duoti ir atsiradusio berniuko tėvas. Interviu galite rasti čia.