Policijos pareigūnai išskiria 5 pagrindinius būdus, kaip vaikai yra finansiškai apgaunami piktavalių:
- Internetiniai žaidimai ir apgavystės su virtualiomis valiutomis:
„Vaikai dažnai žaidžia internetinius žaidimus, kuriuose naudojamos virtualios valiutos ar daiktai. Sukčiai gali bandyti apgauti vaikus, siūlydami jiems „nemokamų“ ar pigių daiktų mainais už asmeninę informaciją arba pinigus. Dažnai tokie pasiūlymai yra apgaulingi, ir vaikai praranda savo sąskaitų kontrolę arba pinigus“, – teigiama virtualaus policijos patrulio įraše.
- Phishing arba tapatybės vagystė per socialinius tinklus:
„Sukčiai gali bandyti išvilioti vaiko asmeninius duomenis, prisistatydami draugais ar žaidimų bendruomenės nariais. Jie gali siųsti žinutes su nuorodomis, prašydami prisijungimo duomenų, pažadėdami prizus ar nemokamus žaidimus. Tokios žinutės dažnai yra „phishing“ atakų dalis, siekiant pavogti prisijungimo duomenis“, – sako teisėsaugos atstovai.
- Mobilieji sukčiavimai telefonu:
„Vaikai gali susidurti su apgaulingu prašymu siųsti mokamas SMS žinutes arba įsigyti brangių prenumeratų, kurios reklamuojamos kaip nemokamos arba pigios. Tai gali sukelti dideles finansines problemas, ypač jei vaikas nežino apie paslėptus mokesčius“, – įspėja policijos pareigūnai.
- Sukčiavimas per „vienos nakties“ draugystę:
„Kai kurie sukčiai internete bando greitai užmegzti draugystes su vaikais, siekdami iš jų išvilioti pinigus ar vertingus daiktus. Jie gali sukurti netikras paskyras socialiniuose tinkluose ir manipuliuoti vaikais, prašydami „skubių“ pinigų pervedimų ar vertingų daiktų mainais į tariamą draugystę ar pagalbą“, – tvirtinama įraše.
- Apgaulingi konkursai ir loterijos:
„Vaikai gali būti apgauti, dalyvaudami tariamuose konkursuose ar loterijose, kuriose prašoma sumokėti nedidelį mokestį už „laimėjimą“ ar „premiją“. Dažniausiai tokie konkursai yra apgaulė, skirta išvilioti pinigus arba asmeninę informaciją“, – aiškina pareigūnai.
Policijos atstovai atkreipia dėmesį, kad tėvai ir mokytojai turėtų mokyti vaikus, kaip atpažinti šias sukčių schemas. O susidūrus su įtartina veikla, vaikai turėtų žinoti, kad gali pasitikėti suaugusiais.
Be to, priduriama, kad nepilnamečiai taip pat turėtų suprasti, kad nederėtų dalintis asmenine informacija ar pinigais internete be suaugusiųjų žinios.
„Edukacija ir atviri pokalbiai yra pagrindiniai ginklai, siekiant apsaugoti vaikus nuo sukčiavimo elektroninėje erdvėje“, – pabrėžia virtualus policijos patrulis.
