Tarp siūlymų Vyriausybei – garantinio tiekimo priemokos naikinimas, lengvesnis sutarčių su elektros energijos tiekėju nutraukimas (siūloma kompensuoti vartotojams tiekėjo numatytas baudas, kai keičiamas planas ar tiekėjas), taip pat kitokia kompensacijų už elektros energiją mokėjimo tvarka.
Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, net ir biržoje krentant elektros energijos kainai, dalis gyventojų kainų pokyčių nejaučia.
„Biržoje krentant elektros energijos kainai, dabartinė kompensacijų tvarka, kai valstybė kompensuoja 28 ct už KWh viršijančią sumą, jau nebeduoda naudos gyventojams. Gyventojai, anksčiau pasirašę elektros energijos tiekimo sutartis su tiekėjais, pasikeitus situacijai, kai elektros kaina tapo gerokai mažesnė nei jų įsipareigojimai elektros tiekėjui ilguoju laikotarpiu, dažnai nesiryžta nutraukti sutarčių, bijodami už sutarčių nutraukimą numatytų sankcijų – baudų.
Todėl jie vis dar moka didesnes elektros kainas, nei tos, kurias matome rinkoje, o valstybė kompensuoja kainos dalį, viršijančią 28 ct. Taip valstybė itin neefektyviai naudoja biudžeto lėšas. Jos naudojamos kaip savotiška parama elektros energijos tiekėjams, o ne gyventojams“, – pažymi ji.
Seimo narė mano, kad valstybė prarastų mažiau biudžeto lėšų, jeigu ilguoju laikotarpiu ne kompensuotų elektros energijos kainą, viršijančią 28 ct, o kompensuotų gyventojams tiekėjų numatytas sutarties keitimo ar nutraukimo baudas.
„Tikėtina, kad kompensuodama baudas ir suteikdama gyventojams galimybę lengviau pasirinkti tiekėjus, kurie siūlo mažesnę elektros energijos kainą, valstybė išleistų mažiau, nei mokėdama kompensacijas už 28 ct viršijančią elektros energijos kainą, nes rinkoje elektros kaina sparčiai krenta, o gyventojai yra pasirašę su tiekėjais sutartis metams ar net keliems su gerokai išpūstomis kainomis, kurias šiuo metu valstybė ir kompensuoja“, – tvirtina O. Leiputė.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad Vyriausybė turėtų panaikinti šiandien galiojančią priemoką už garantinį elektros energijos tiekimą.
„Priemoka už garantinį elektros tiekimą šiandien yra naudojama tarsi bausmė tiems, kurie yra nepasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Kai nepriklausomi tiekėjai neturi logiškų, pigių elektros energijos tiekimo planų, vartotojai turi teisę grįžti į visuomeninį teikimą, kuris yra valstybės reguliuojamas, o ne būti už tai baudžiami. Tokį „baudžiamąjį“ garantinį tiekimą, koks egzistuoja dabar, reikia kuo greičiau naikinti“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos narys socialdemokratas Linas Jonauskas mano, kad Vyriausybė turėtų kuo greičiau sėsti prie diskusijų stalo ir pergalvoti kompensacijų už elektros energiją modelį.
„Taip sparčiai keičiantis situacijai elektros energijos rinkoje, Vyriausybei laikas sėsti prie diskusijų stalo, pasitelkti ekspertus ir kuo greičiau priimti naują tvarką, kuri būtų palanki visiems gyventojams, o nebūtų tiesiog labdaringas biudžeto pinigų dalinimas elektros energijos tiekėjams. Vyriausybėje pasigirsta siūlymų nurėžti elektros energijos kompensacijas ir jas paskirstyti tik socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams.
Sutinku, kad reikia padėti pažeidžiamiausiems gyventojams, tačiau negalima į skurdą stumti viduriniosios klasės, kuri dažnai investuoja į tvaresnius energetikos sprendimus, pavyzdžiui, siurblius „oras-oras“, „oras-vanduo“ ar kitokį šildymą, kuris stipriai padidina elektros energijos sąnaudas, tačiau šiandien tie žmonės palikti likimo valiai. Dažną gyventoją rinktis tvaresnius energetikos sprendimus paskatino valstybės teikiama parama, o dabar valstybė žmones, kurie įsirengė naujas šildymo sistemas, yra palikusi, švelniai tariant, „ant ledo“, – sako L. Jonauskas.
Jis taip pat pastebi, kad dalis gyventojų net ir daugiabučiuose ne tik šildymui, bet ir šilto vandens ruošimui naudoja elektros energiją ir tai dažnai šeimai tampa našta.
Socialdemokratai mano, kad Vyriausybė turėtų kompensacijas už elektros energiją mokėti ne tik socialiai remiamiems asmenims, bet paskirstyti kompensacijas, atsižvelgdama į gyventojų suvartojamos elektros energijos kiekį ir į tai, kam elektros energija vartojama.
„Kompensacijos už elektros energiją galėtų būti mokamos keliais lygiais. Pirmiausia jas gauti galėtų visi gyventojai už 150 kWh elektros energijos, suvartojamos per mėnesį. Šią kompensaciją labiausiai pajustų socialiai pažeidžiamiausi asmenys, tačiau ji pasiektų visus. Taip pat kompensacijos galėtų būti išmokamos ir už didesnį elektros energijos per mėnesį suvartojimą, kai gyventojai šilto vandens ruošimui naudoja elektrinius boilerius. Net ir Vilniuje tokių daugiabučių yra ne vienas.
Taip pat kompensacijos galėtų būti mokamos už kiek didesnį elektros energijos suvartojimą tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ir elektros energiją naudoja šilto vandens ruošimui bei namų šildymui. Dažnai šie žmonės, pasinaudoję valstybės skatinimu, yra tam įsirengę šilumos siurblius, generuojančius didelius elektros energijos kaštus. Tokio pobūdžio modelis leistų palengvinti energijos kaštų naštą tiems, kuriems to šiandien labiausiai reikia“, – teigia L. Jonauskas.
Seimo narys mano, kad kompensacijų dydžiai galėtų skirtis ar kisti priklausomai nuo situacijos elektros energijos rinkoje, tačiau tokio pobūdžio kompensacijos būtų tikslingesnės ir socialiai teisingesnės.