Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė stebisi, kad pirmuoju numeriu Vyriausybės ataskaitoje pažymėta „misija“ „Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms“.
„Ar švietimo įstaigų naikinimas atokesnėse vietovėse yra tai, kas pagerins vaikų galimybes šviestis ir kabintis į gyvenimą?“ – klausia parlamentarė.
Komentuodama Ingridos Šimonytės kabineto darbo rezultatus švietimo srityje, O. Leiputė pažymi, kad, artėjant naujiems mokslo metams, atnaujintos ugdymo programos varo į stresą ir mokytojus, ir vaikų tėvus.
„Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas“
Apžvelgdama pertvarkas sveikatos srityje, parlamentarė pažymi, kad Vyriausybės žadamas „ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas“ skamba graudžiai, matant, kas vyksta sveikatos priežiūros sistemoje.
„Paslaugos tolsta nuo pacientų, mažinamas lovų skaičius, naikinamos gydymo įstaigos atokiuose vietovėse. Norint gauti paslaugą tenka važiuoti į kitą savivaldybę, o susisiekimas tik blogėja. Medikų trūkumas katastrofiškas – jei taip toliau, tai dalis pacientų paslaugų išvis nebesulauks. Kaip visa tai dera su Vyriausybės pažadu užtikrinti „darnią Lietuvos regionų plėtrą“?“ – klausia O. Leiputė.
Seimo nario socialdemokrato Gintauto Palucko vertinimu, Vyriausybė ataskaitoje sako „įgalinanti“ pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet iš tikrųjų kratosi atsakomybės dėl kainų naštos palengvinimo, pragyvenimo lygio nuosmukio suvaldymo.
„Aukštos pridėtinės vertės ekonomika“
„Mokesčių pertvarkos vyriausybė ėmėsi tik Briuselio prispausta, energijos kainų šoku susirūpino tik opozicijos spiriama, o dėl šokiruojančių maisto kainų iki šiol nenori nieko imtis“, – pažymi G. Paluckas.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį į tai, kad šildymo sezonas baigėsi balandį, bet dar ne visi piliečiai gavo kompensacijas už 2022 m. lapkritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip ir nesugebėjo sutvarkyti Socialinės paramos ir informacinės sistemos.
Pasak Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės, nežmoniškai kylančios būsto paskolų palūkanos į neviltį varo ne tik mažesnių pajamų, bet jau ir vidutiniškai uždirbančias šeimas. Ekspertų įspėjimai dėl Lietuvai gresiančio vieno didžiausių per pastarąjį dešimtmetį ūkio nuosmukių kertasi su Vyriausybės pažadėta „misija“ kurti „aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“.
„Jau atsidūrėme recesijoje, o Vyriausybė ir toliau ignoruoja besiartinančią krizę“, – komentuoja R. Budbergytė.
Anot socialdemokratų, vangus viešųjų investicijų procesas, jų stoka, vėlavimas laiku patvirtinti Nacionalinės pažangos priemones – visa tai gali privesti šalį ir prie ūkio depresijos.
G. Paluckas akcentuoja nuolatinį chaosą energetikos sistemoje.
„Viršpelnių iš švedų neatgavome, negalime pradėti tiesti „Harmony Link“ dėl kosminės darbų kainos, nepriklausomi elektros tiekėjai juda nuo skandalo prie skandalo, o dujos buitiniams vartotojams yra brangiausios regione“, – vardija parlamentaras.
„Patriotiškiausia partija“
Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė komentuoja pasiekimus krašto apsaugos srityje.
„Ambicijos čia gerokai viršijo įsipareigojimų įgyvendinimo greitį ir kokybę. Dalis pagarsintų reformų iki šiol neišbaigtos, net neparuoštos (pavyzdžiui, šauktinių). Bendras Vyriausybės požiūris į krašto gynybą išlieka daugiau deklaracijų lygmenyje, o destruktyvus tonas santykiuose su gyvybiškai svarbiais partneriais kelia klausimų, kiek atitinka realybę konservatoriams klijuojama „patriotiškiausios partijos“ etiketė“, – komentuoja D. Šakalienė.
Anot socialdemokratų, savo metų ataskaitoje Vyriausybė be pagrindo didžiuojasi tariamai vykdoma misija sukurti „visuomenės poreikius atitinkantį viešąjį sektorių“. Socialdemokratai nemano, kad vien vadovų galios ir algų didinimas padidins valstybės tarnybos prestižą.
Komentuodamas rezultatus aplinkosaugos srityje, Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad Vyriausybė „per daug užsižaidė derindama aplinkosauginius procesus“.
„Antai Nacionalinio miškų susitarimo derinimo procesas buvo kankinamai ilgas, o dabar, jau besibaigiant Seimo kadencijai, nematome jokių rezultatų: nei Nacionalinės miškų strategijos, nei reikalingų įstatymų projektų. Iš Vyriausybės programoje pristatytų tikslų padidinti Lietuvos miškingumą ir saugomų teritorijų plotą liko tik deklaracijos. Šiandien šalies miškingumas siekia vos 33,8 proc.“, – atkreipia dėmesį L. Jonauskas.
„Atkurtas pasitikėjimas“
Seimo narys socialdemokratas Vidmantas Kanopa konstatuoja, kad Vyriausybės veiklos rezultatas – visiškai suskaldyta žemdirbių bendruomenė, absoliutus nepasitikėjimas ir nesusikalbėjimas su ministerija.
„Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2027–2028 m. strateginis plane neatsižvelgta į daugybę ūkininkų ir žemdirbių savivaldos organizacijų pasiūlymų dėl paramos priemonių. Pieno krizės valdyme liko tik krizė, bet nebuvo valdymo“, – komentuoja V. Kanopa.
Pasak Seimo nario socialdemokrato Juliaus Sabatausko, geriausia Vyriausybės užmojo „atkurti pasitikėjimą teisingumo sistema“ iliustracija – kiauri prokuratūros stogai, sparčiai retėjančios prokurorų, teisėjų ir teisėsaugos pareigūnų gretos, grėsmingos nusikalstamumo tendencijos.
„Teisingumas tolsta nuo žmonių. Vyriausybei pavyko pagilinti krizę teisingumo sistemoje“, – konstatuoja J. Sabatauskas.
