Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 30 susilaikė.
Dabar pataisos bus išsiųstos Europos Komisijai notifikavimui, o pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų Seime vyktų galutinis balsavimas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas būtų pirmas Lietuvos istorijoje verslo draudimas. Pasak jo, Europos Sąjungoje dėl to nėra vieningos politikos.
Demokratų frakcijos „Vardant Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika priekaištavo, kad ketinamų uždaryti fermų savininkams siūlomos kompensacijos yra per menkos.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tvirtino, kad iki šiol nepavyksta užtikrinti tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų – žvėreliai laikomi mažuose narvuose ir kankinasi.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė skaičiavo, kad 38-iose fermose laikoma 90 proc. gyvūnų, jose dirba iki 500 žmonių. Vidutinis atlyginimas sektoriuje siekia 1169 eurus (iki mokesčių).
Seimas nepritarė grupės parlamentarų siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į motininių žvėrelių skaičių mokant už vieną po 500 eurų. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 51, o 14 susilaikė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio Lietuvoje uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 metais žadama mokėti kompensacijas: pirmais metais ji būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.
Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
„Tušti narvai“ vadovė: laukia paskutinis balsavimas
„Toks Seimo narių sprendimas tik dar kartą įrodo, jog Lietuva pasiruošusi atsisveikinti su industrija, gyvūnus kankinančia dėl puošmenos, dėl bumbuliuko ant kepurės ar apykaklės. Neabejoju, kad netrukus prisijungsime prie 19-os šalių Europoje, kurios šį sprendimą jau priėmė. Žinoma, dar laukia paskutinis balsavimas Seime, kuris anksčiausiai įvyks tik rudenį“, – teigia gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prieš savaitę paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip dujų kamerose užmigdomi žvėreliai, kurių kailiukai vėliau virsta kailiniais.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė žiniasklaidai sakė, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.
Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Pataisos dėl kailinių žvėrelio verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.
