Apie tai parlamentaras antradienį parašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Stebiu mūsų partijos skandalą, skaitau visas naujienas, komentarus, nuomones ir tikrai bandžiau susilaikyti nekomentavęs. Nepavyko.
Pirmoji kilusi mintis: kaip mes iki šiol nemokame atskirti faktų nuo emocijų. Ne vienas vaikų ir paauglių psichiatras turės dešimtį istorijų apie tai, kaip kaltinimai prievarta prieš vaikus baigėsi niekuo. Vienais atvejais tai sutuoktinių keršto žaidimai, o kartais, pavyzdžiui, seneliai nutaria seksualine prievarta apkaltinti tėvą arba mamą, nes taip tikimasi neduoti vaiko kitai pusei. Bylos teismuose trunka metus du, o rezultatas – nulis. Tik daugybė neigiamų emocijų. Patinka mums ar ne, bet visais atvejais tokias bylas tiria prokuratūra, o ne komentatorių linčo teismas“, – rašo L. Slušnys.
Seimo narys taip pat sako, kad šioje istorijoje „kol kas nėra jokio fakto“.
„Priminsiu violetinę istoriją, kurioje pedofilija buvo kaltinami teisėjai, kai kas net ėmėsi Tado Blindos vaidmens naikinant tokius teisėjus. Ir kuo galų gale tai baigėsi? Vėlgi – niekuo, nes nei prievartos, nei tvirkinimo nebuvo. Tuomet dėl visuomenės nusiteikimo praradome mažiausiai tris žmones, kurie šiandien gyvena užsienyje ir neketina rodytis Lietuvoje. Taigi, prieš puldami teisti ir kaltinti, pirmiausia turime sudėlioti faktus. Beje, minimoje istorijoje klydo ir tuometė Prezidentė, ir dalis konservatorių“ , – teigia jis.
„Trečioji mintis yra tokia: vaikų ir paauglių psichiatrai realiai išklauso, aprašo ir pateikia prokuratūrai faktus apie vaiko seksualinį išnaudojimą, o viskas baigiasi niekais. Šis procesas trunka ilgai, vaikai pradeda painiotis laike ir faktų detalėse. Žinoma, neneigiu, kad kartais prokurorams tiesiog sunku patikėti, kad tvirkintojas gali būti gerbiamas gydytojas, mokytojas ar kitas aukšto intelekto asmuo, o ne koks vargiai mokyklą baigęs (gal net nebaigęs) personažas. Tyrimas nutrauktas.
Kiek tokių atvejų? Ne vienas ir ne du Lietuvoje. Tik niekam jie neįdomūs, nes tai ne politikas. Arba ne koks nors teisėjas. Faktai kalba patys už save: kasmet Lietuvoje yra pradedama 300 tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir tik apie 30 jų pasiekia teismą. Dar mažiau žmonių nuteisiama (apie 10).
Ošdami ir žerdami kaltinimus turėtume pristabdyti save, kol nežinome jokių detalių. Šiai dienai savo emocijas pasilieku ateičiai. Vienaip jausiuosi, jeigu faktai nepasitvirtins ir tikrai visai kitaip, jeigu faktai bus įrodyti teisme“, – tikina L. Slušnys.
Parlamentaras sako nenorintis atsiprašyti už frakcijos kolegą.
„To neturi daryti nei partijos lyderiai, nei kiti nariai. Einant į politiką niekas Lietuvoje nerenka „tinkamumo“ bylos. Pasukti politiko keliu yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir už tai jis pats prisiima atsakomybę. Taigi, K. Bartoševičius už tai ir atsakys. Politiškai, teisiškai ir visaip kitaip.
Ir pabaigai… Kristijono tikrai nepažįstu ir niekuomet nelindau jam į sielą. Tačiau viena detalė man kužda, jog tai nėra puolęs žmogus: mandato jis atsisako ir tokiu būdu pilnai leidžia vykdyti tyrimą be didesnių stabtelėjimų bei išsisukinėjimų.
Jeigu šis žmogus tikrai būtų toks niekšas, kaip šiandien yra nušviečiamas spaudoje ir komentaruose, tai ramiai galėtų neatsisakyti mandato iki pat apkaltos proceso pradžios, o tai suteiktų galimybę pasiruošti gynybos planą. Jis taip pat galėtų nesukti galvos dėl frakcijos reputacijos ir mūsų savijautos šiame kontekste, tačiau nieko panašaus nedaro. Tiesiog bandė pasitraukti.
Nesakau, kad neskauda matant tuos daugybę kaltinimų ir piktdžiugos, jog štai ir konservams pagaliau nepaėjo. Abejingas situacijai tikrai nesu. Bet, kaip tikras TS-LKD narys, kaip asmuo, gerbiantis savo valstybės institucijas, pasitikėsiu jų darbu, veiksmais, atliekamais tyrimais. Ir palauksiu faktų“, – rašo L. Slušnys.
Primename, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Generalinė prokuratūra teigia, kad, remiantis pernai lapkritį pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, „būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį Kristijoną Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises“.
Anot prokuratūros pranešimo, tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą, tvirkinimą.
BNS žiniomis, tyrime figūruoja mažiausiai du nukentėję nepilnamečiai vaikai, vienam jų yra iki 14 metų.
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. 2020 metų Seimo rinkimų anketoje politikas nurodo, kad yra nevedęs.
Pagal išsilavinimą jis yra anglų kalbos mokytojas, dirbo Kauno Jono Jablonskio, Kauno technologijos universiteto, Kauno Veršvų gimnazijose, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, aštuonerius metus ėjo direktoriaus pareigas berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, buvo Vilniaus džiazo klubo vadybininkas.
Pora valandų prieš prokuratūros pranešimą apie tyrimą K. Bartoševičius pats patvirtino atsisakysiantis mandato.