Pribloškia tai, kad tokia, iš šono žvelgiant, paprasta smurto byla perėjo visas tris teismų instancijas. Iš pradžių moteris buvo išteisinta, tada pripažinta kalta, kol paskutinį žodį tarė Lietuvos Aukščiausias Teismas, kuris atleido teisiamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisme paaiškėjo, kad į konfliktą įsivėlusi sutuoktinių pora tuo metu išgyveno skyrybų procesą. Tad jų santykiai buvo gerokai pašliję.
Konfliktas su sugyventiniu
Jovita (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) buvo teisiama už tai, kad smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį.
2018 m. birželio 26 d. apie 23.15 val. Vilniuje esančiuose namuose moteris ne mažiau kaip du kartus tyčia įkando savo sutuoktiniui į nugaros sritį. Ji taip pat rankomis tyčia jį stumdė ir apdraskė nagais.
Vyrui buvo padaryti alkūnės, riešo, plaštakos ir piršto nubrozdinimai. Medicinos ekspertai nustatė, kad šie sužalojimai yra prilygintini nežymiam sveikatos sutrikdymui.
Skirtingi teismų verdiktai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nusprendė Jovitą išteisinti ir byla jos atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusio vyro prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo buvo netenkintas. Vis dėlto, tuo viskas nesibaigė, nes buvo pateikta apeliacija.
Jos ėmėsi Vilniaus apygardos teismas, kuris 2020 m. vasario 28 d. panaikino apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Apygardos teismas pripažino Jovitą kalta dėl artimam žmogui nežymiai sutrikdytos sveikatos. Moteris buvo nuteista vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Taip pat iš Jovitos nukentėjusiajam priteista 400 eurų patirtoms advokato išlaidoms atlyginti. Apeliacinėje instancijoje teismas nurodė, kad pirmoje instancijoje esą buvo neteisingai traktuota būtinoji gintis.
Apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į išteisintosios sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o kadangi viskas vyko greitai, išteisintoji turėjo teisę gintis.
Bet apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog moteris būtų sužalojusi sutuoktinį gindamasi nuo jai gresiančio realaus ir akivaizdaus pavojaus, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis prieš ją tyčia būtų naudojęs ar ketinęs naudoti smurtą.
Esą pati Jovita teisme pripažino, kad įkando nukentėjusiajam, nes norėjo sutrukdyti jam iškviesti policijos pareigūnus. Tai įvyko jau po susistumdymo ant laiptų, taigi ji sutuoktiniui įkando ne siekdama išvengti sužalojimų pavojingų grumtynių įkarštyje.
Vis dėlto, visus taškus ant „i“ sudėliojo Aukščiausias Teismas, kurį įtikino moters versija dėl būtinosios ginties. Neskundžiama nutartimi nuspręsta, kad ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.
Provokuojamas elgesys
Nagrinėjant bylą paaiškėjo ir daugiau incidento aplinkybių. Jovitą atstovavęs advokatas pasakojo, kad nagrinėjamas įvykis buvo ne atsitiktinumas, o dėsninga vyro požiūrio į moterį ir elgesio su ja tąsa, o jo tikslas – santuokos nutraukimas ir turtas, sukurtas santuokos metu:
„Sutuoktinis, nakties metu tik įžengęs pro buto duris, elgėsi savavališkai, nepaisydamas elementaraus padorumo ir ignoruodamas bet kokius buto šeimininkės prašymus ir reikalavimus, ėmė iš pradžių slapta, po to demonstratyviai mobiliojo ryšio telefonu įrašinėti jos elgesį, emocijas, pasakytus žodžius.
Moteriai nelauktas ir nepageidaujamas nukentėjusiojo įėjimas į butą, kuris teisės požiūriu buvo tik jos, o ne bendras su nukentėjusiuoju, ir iš jo neišėjimas aiškiai ir kategoriškai to prašant ir reikalaujant buvo pavojingas, realus ir akivaizdus sutuoktinio kėsinimasis į moters būsto neliečiamumą, jos privatumą, taip pat ir jos mažamečio sūnaus poilsį bei ramybę nakties metu.“
Advokatas pabrėžė, kad moteris turėjo teisę šias savo ir mažamečio sūnaus teises ginti ir saugoti fizine jėga būtinosios ginties tvarka. Vyras esą ne tik pažeidė moters būsto neliečiamumą, privatumą, jos ir mažamečio sūnaus teisę į poilsį ir ramybę nakties metu, bet ir galimai sąmoningai išprovokavo konfliktą, grumtynes, jų metu sužalojo moterį – išmušė jai tris priekinius dantis bei padarė kitus kūno sužalojimus.
„Tai, kad ji du kartus įkando vyrui į nugarą, buvo iš anksto neapgalvota, neplanuota, jai pačiai netikėta, nesąmoninga ir nevalinga reakcija į dantų išmušimą, į tai, kad sutuoktinis skambina ir kviečia policijos pareigūnus, kurių pasirodymas bute sukels paniką, emocinę kančią ir didelius dvasinius išgyvenimus jos mažamečiam sūnui.
Šioje būtinosios ginties situacijoje moters pasirinktas savo ir mažamečio sūnaus teisių gynimo būdas – nenaudojant jokios priemonės, galinčios sukelti grėsmę sukurti sunkius neigiamus padarinius vyro sveikatai. Moteris siekė, kad vyras liautųsi fiziškai ir psichologiškai smurtavęs bei pažeidinėjęs jos teises“, – situacija apibendrino moters advokatas.
