Tiesa, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai neturi vieningos nuomonės, ką kalbėdamas apie moteris norėjo pasakyti premjeras ir kaip tai atsilieps ateityje.
Blogas lietuviškas požiūris
Pasak politikos apžvalgininko Virgio Valentinavičiaus, premjero santykis su moterimis yra natūraliai blogai lietuviškas. „Tai reiškia, kad premjeras yra atsilikęs ir nežino, kas civilizuotame pasaulyje yra priimtina ir kas – ne. Nežino, kad JAV ir Europoje labai toli nueita preferencinio moterų traktavimo linkme, kad teisintis „profesionalumais“ neužtenka ir kad lyčių balansas – įprastinė politinių lygčių sprendimo dedamoji“, – portalui tv3.lt sakė V. Valentinavičius.
Anot jo, premjeras nejaučia šiuolaikinių tendencijų, nes yra senosios pokomunistinės kartos atstovas. „Jo mąstymas labai skiriasi nuo jaunos lietuvių kartos. Kita vertus, tai nebūtinai sutrukdys S. Skverneliui siekti rezultato rinkimuose, nes toks požiūris į moteris yra labai populiarus. Diskusijos Seime apie moterų ir vaikų teises, garliavinis ir labai konservatyvus požiūris dažnai prasimuša. Yra daug žmonių, kurie kalba vienaip, bet galvoja kitaip, todėl šis atsilikęs ir primityvus požiūris turės paklausą“, – svarstė politikos apžvalgininkas.
Anot jo, tam, ką kalba premjeras nemenką įtaką turi ir valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Nemenką vaidmenį čia vaidina R. Karbauskio „apačių“ strategija. Tai – visa rinkimų strategija, kuriai S. Skvernelis įtakos neturi, nes rinkimų kampanijos architektas yra R. Karbauskis. Jo pagrindinis taikinys yra „apačios“ ir žmonių supriešinimas, skaidymas. Orientuojamasi į tokius žmonės, kurie balsuoja už Petrą Gražulį ir panašius veikėjus. Tai labai atitinka tą rinkimų strategiją, kurioje dominuoja apeliavimas į pačius žemiausius instinktus tarp kurių – senoviškas kaimietiškas požiūris į moterį, kurį dar Žemaitė fiksavo Vingių šeimoje“, – sakė V. Valentinavičius.
Pasak jo, R. Karbauskis žadėjo, kad Lietuva turės „apačių kandidatą“ ir šį pažadą tęsi. „Aš manau, kad juos įkvepia du dalykai: Rolando Pakso sėkmė, kai buvo orientuojamasi į žemiausią bendrą vardiklį ir Lietuvos skaldymas. Tada balsų užteko, bet dabar gali neužtekti, nes S. Skvernelio taikinys yra dar žemiau, nei buvo R. Pakso“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
Tiesa, politikos mokslų specialistė Ainė Ramonaitė nėra tokia kategoriška. Anot jos, lietuviai nėra itin patriarchališki.
„Mes esame „per vidurį“, todėl dalį rinkėjų gali patraukti, o dalį – atbaidyti. Taigi, manau, kad balsai už ir prieš – susilygina. Nemanau, kad iš tokios pozicijos galima daug išlošti. S. Skvernelis neturi politkorektiškumo, bet turi tiesumo, o tiesumas yra viena iš savybių, kuri patinka rinkėjams. Tiesumas siejamas su sąžiningumu, taigi aš sutikčiau, kad žmonės tame pasakyme (apie moteris) gali matyti būtent tiesumą“, – svarstė politikos mokslų specialistė. Ji sakė, kad dalis visuomenės tikrai sutiks su premjero išsakytomis mintimis.
„Požiūris į moteris pas mus yra gana dviprasmiškas, nėra stereotipinio manymo, kad moterys negali būti geromis politikėmis, bet jei bandytume įvesti kvotas, tai nebūtų sutikta teigiamai“, – sakė A. Ramonaitė.
Kaip įtikins, taip ir bus
„Laikas nuo laiko iškyla klausimas, kaip balsuoja moterys. Buvo manymas, kad moterys balsavo už Artūrą Paulauską arba Algirdą Brazauską. Jei S. Skvernelio pasakymas būtų suprastas, kad moterims ne vieta politikoje ir profesionaliuose darbuose, toks diskriminacinis požiūris rinkėjams nepatiktų“, – įsitikinęs sociologas Vladas Gaidys.
Anot jo, lietuviai yra gana tolerantiška šalis tautinių mažumų ir moterų politinio dalyvavimo atžvilgiu, nes moterys ir sukilimuose kovojo, ir rinkimų teisę vienos pirmųjų gavo.
„Jei premjeras sugebės įrodyti, kad jis renkasi ne pagal socialinius-demografinius parametrus, o pagal kompetenciją – jis išloš. Išties, šiuo atveju, kaip pasakys, taip ir bus. Jis gali sakyti, kad išvis niekas nenori būti ministrais, jog vos kelis pavyko sukrapštyti. Žinoma, jei premjeras sakytų, kad buvo penkios moterys, bet aš jų neėmiau, todėl, jog jos moterys – tada būtų blogai, bet, manau, jis taip nesakys. Tai situacija, kurioje galima pralošti ir išlošti“, – svarstė V. Gaidys.
O štai viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas akcentavo premjero nuoširdumą ir spontaniškumą, kurį rinkėjai turėtų vertinti labiau nei jo nuostatas.
„Premjeras atrodo nuoširdus žmogus ir kai jis pasako, kodėl vyriausybėje nėra moterų, tai atrodo, kad jis taip ir galvoja. Taigi, politikui yra dilema: vaizduoti ir kalbėti taip, kaip jis negalvoja arba sakyti, kaip yra. Šiuo atveju premjeras pasakė taip, kaip galvoja. Kažkam gali nepatikti, bet, matyt, jo patarėjai ar jo aplinka galvoja, kad tokiu būdu jis laimės daugiau „taškų“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.
Anot jo, tie, kurie mėgsta S.Skvernelį, mėgs jį ir toliau, jo išsakyta nuomonė apie moteris tam reikšmės neturės. „S. Skvernelio šuolį į zenitą taip pat lėmė apsižodžiavimas su moterimi. Būtent Loretai Graužinienei jis pasakė, kad „aš nusikaltėlius gaudau, o Jūs man dirbti trukdote“. Jis taip galvoja ir rinkėjams spręsti, nori jie taip galvojančio žmogaus, ar ne“, – sakė M. Lapinskas.
Anot jo, eidamas į rinkimus rinkėjas renkasi visą puokštę politiko savybių.
„Tiems, kuriems jis yra patrauklus, ši savybė irgi yra patraukli. Tiesa, tam, kad patektum į antrą turą neužtenka apsiriboti tradiciniais rinkėjais. Jei planuojama eiti į naujus segmentus, tai reikėtų „susišukuoti, apsikirpti ir keisti retoriką“. Problema yra ta, kad, kai pradėsi patikti vieniems, rizikuoji prarasti kitus. Aš manau, kad laiko dar yra, neatmesčiau galimybės, jog rinkimų kampanijai įsisiūbuojant mes dar išgirsime kitokių frazių. Aš jo atveju pasikviesčiau štabo vadovę moterį ir visus šiuos priekaištus nukirsčiau vienu ypu“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.
„Bobų intrigos“
Buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė tv3.lt portalui pripažino, kad dirbdama Vyriausybėje savo adresu ne kartą girdėjusi pasakymų „bobų reikalas“ ir „bobų intrigos“.
„Aukščiausiuose valdžios sluoksniuose seksizmas ir diskriminacija moterų atžvilgiu yra didžiulė problema. Labiausiai tai pasireiškia tuo, kad moterų kompetencija, patirtis, darbas nėra vertinami ar įvertinami kaip kolegų vyrų. Moterims daug sunkiau turėti autoritetą ir gauti „benefit of the doubt“ (liet. abejonės naudą), kad jos tikrai žino, ką daro.
Kaip įrodyti, kad standartai moteriai kitokie nei lygiai toje pačioje situacijoje būtų vyrui? Nebent rezultatas pasidaro akivaizdus – nėra nei vienos moters Vyriausybėje. Bet net ir dabar labai daug kas galvoja, kad čia dėl to, jog moterų, kurios galėtų gerai ir profesionaliai atstovauti tą sritį – nėra. Tik tas argumentas yra juokingas, nes yra nemažai ministrų, kurie yra paskirti be jokios patirties toje srityje, be jokių konkrečių rezultatų. Pvz. ŽŪM ministras, Teisingumo ministras, Ūkio ministras. Nebuvo nei vienos labiau kvalifikuotos moters?“, – kalbėjo M. Dargužaitė.
Šiuo metu nėra nė vienos ministrės moters, tarp 37 viceministrų yra 12 moterų, Seime yra 31 parlamentarė, praeitos kadencijos Seime buvo 32 moterys. 2017 m. Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 15,2 proc. (2016 m. – 14,4 proc.).
