„Jeigu pradedame blaškytis nuomones keisti, atrodome labai liūdnai. Iš pradžių sukėlė lūkestį žmonėms, kad skiepas išgelbės mus visus, po to, kad antras skiepas padės, tada trečias, tada sako, kad tai nieko nereiškia ir turite tokias pačias saviizoliacijos sąlygas kaip ir nepasiskiepiję. Jeigu norime dar daugiau sumaišties įvesti, blaškykimės toliau, nežinau“, – antradienį ryte Seime žurnalistams kalbėjo „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis.
Paklaustas, ką mano apie galimybių pasą, S. Skvernelis teigė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar galimybių pasas davė rezultatą, kurio tikėtasi. Pasak ekspremjero, visos priemonės, kurios prisideda prie saugumo užtikrinimo, yra geros.
„Jeigu matome, kad rezultato nėra, tegul pasako – mes apsirikome, galimybių pasas buvo bandymas privilioti žmones pasiskiepyti, tai nepavyko, tai pasakykime, kad ir skiepai yra nieko nereiškiantys, nes ministras sako, jog skiepas neapsaugo nuo užsikrėtimų. Galbūt penkto skiepo tuoj reikės. Toks blaškymasis ne tik su komunikacija, bet ir su sprandimais, diskredituoja pandemijos valdymo strategiją“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Naujos priemonės
Portalas tv3.lt primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje įsigaliojo naujos pandemijos valdymo priemonės. Sprendimai priimti dėl Lietuvoje plintančios omikron atmainos.
SAM pranešė, kad per renginius uždarose erdvėse privalu dėvėti respiratorius, atvykus iš užsienio ar turėjus kontaktą su sergančiuoju namuose, darbe izoliuotis bus galima trumpiau.
Nedarbingumo pažymėjimus dėl izoliacijos išduoda nebe šeimos gydytojas, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Visa tai aptarti SAM pirmadienį surengė spaudos konferenciją.
Keičiasi izoliacijos tvarka
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė primena, kad nuo pirmadienio šalyje įsigaliojo nauji pandemijos valdymo reikalavimai.
Reikalavimai pakeisti atsižvelgiant į omikron atmainos savybes – virusas plinta greičiau, tačiau jo inkubacinis laikotarpis yra trumpesnis.
Vienas svarbiausių pokyčių – izoliacijos trumpinimas, tačiau izoliacijos plėtimas.
Iki septynių dienų sutrumpintas izoliacijos terminas gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Izoliuotis privalės visi, nepaisant imunizacijos statuso, tai yra ir paskiepyti žmonės. Išimtis taikoma tik ne anksčiau kaip prieš 90 dienų COVID-19 liga persirgusiems asmenims, kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimo, atliekamo laboratorijoje, rezultatu.
Darbo vietoje sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija bus taikoma tik tuo atveju, jeigu jie su sergančiu asmeniu buvo uždaroje patalpoje ilgiau nei keturias valandas ir kontaktavo mažesniu nei metro atstumu. Tokių asmenų sąrašą NVSC turės pateikti darbdaviai.
Izoliuotis nereikės socialinėje aplinkoje ar mažesnės trukmės, arba per didesnį atstumą kontaktą turėjusiems gyventojams, tačiau jiems bus rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo ir tris kartus atlikti savikontrolės tyrimą arba greitąjį antigeno testą: iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48–72 valandų ir dar po 48 valandų.
Jeigu gyventojas turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos. Turėjusiesiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos.
„Tada, kada pasireiškia simptomai, reikėtų namjie turėti po keletą greitųjų testų, kad galėtume atlikti testą ir žinoti, ar kreiptis ir diagnozę tvirtinti mobiliuose punktuose“, – kalbėjo viceministrė.
Greituosius testus galima įsigyti parduotuvėse ir vaistinėse. Kol kas valstybė kompensuoja PGR tyrimus, atliekamus mobiliuose punktuose, greitųjų antigeno testų kompensacija visiems gyventojams nėra svarstoma.
Po izoliacijos. Visiems sąlytį turėjusiems asmenims pasibaigus izoliacijos terminui ar tais atvejais, kai izoliacija netaikoma, kol praeis dešimties dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos bendraujant su kitais asmenimis, privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius be vožtuvo.
SAM nurodo, kad tokie asmenys negali dalyvauti renginiuose, masinio susibūrimo vietose, rekomenduojama riboti bendravimą, stebėti sveikatos būklę, matuotis kūno temperatūrą, laikytis fizinio atstumo nuo kitų asmenų, užtikrinti tinkamą rankų higieną, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą.
Izoliacija sergant besimptome forma. Besimptome COVID-19 forma susirgusiems žmonėms izoliacija galės būti nutraukta ne po dešimties, kaip buvo iki šiol, o po septynių dienų nuo mėginio paėmimo dienos.
Besimptome forma laikoma, kai nėra jokių COVID-19 infekcijos simptomų – karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo, bendro silpnumo, galvos skausmo, raumenų skausmo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, uoslės ir skonio praradimo.
Izoliacija keliautojams. Iki septynių dienų vietoj dešimties trumpėja iš užsienio atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems keliautojams privaloma izoliacija. Kaip ir anksčiau, prieš kelionę jiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos.
Taip pat nuo pirmadienio rekomenduojamas PGR tyrimas atvykstantiems iš raudonos, geltonos arba pilkos zonos šalių nebus atliekamas mobiliuose punktuose ir jam nebus registruojama Karštąja linija 1808.
Asmenimis, turėjusiais sąlytį, kuriems taikomi su kelionėmis susiję reikalavimai, nuo šios laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis dešimt dienų iki atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.
Nerimas dėl darbuotojų
Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigė, kad Vyriausybė dirba kartu su atsakingomis inzstitucijomis, kaip elgtis, jei izoliacijoje esančių darbuotojų skaičius stipriai padidėtų.
„Kritinės valstybės funkcijos yra sveikatos priežiūra, socialinės paslaugos, viešojo saugumo užtikrinimas, susisiekimo paslaugų, energetikos paslaugų užtikrinimas. Iš esmės, visos komunalinės paslaugos. Kalbame apie tas grupes, kurios neišvengiamaio turi dirbti kontaktiniu būdu, suteikti paslaugas, kurios negali nutrūkti“, – kalbėjo G. Balčytytė.
Vyriausybė šiuo klausimu koordinuoja veiksmus su valstybės ir savivaldybių institucijomis, padedama parengti ir susidėlioti veiksmų scenarijus, kad minėtos funkcijos nenutrūktų bei darbuotojai būtų aprūpinti apsaugos priemonėmis.
„Kartu su SAM esame parengę algoritmą, kaip šias kritines valstybės funkcijas užtikrinantys asmenys turėtų tęsti veiklą, jei didėja izoliacijoje esančių asmenų skaičius. Viena iš priemonių bus savitestacija greitaisiais antigeno testais.
Naudojantis proga norėčiau pakviesti verslo įmones įvertinti savo veiklų tęstinumą turint omenyje, kad yra nemenka tikimybė, kad dalis darbuotojų atsidurs izoliacijoje“, – teigė G. Balčytytė.
Pasak jos, Vyriausybės kanceliarija yra pasirengusi bendrauti ne tik su valstybės institucijomis, bet ir su verslininkais.
Izoliacijoje atsidūrusių darbuotojų rodiklis, pasak kanclerės, yra skirtas situacijos stebėjimui, jis įtakos sprendimui dėl karantino skelbimo neturės.
Pokyčiai dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo
Jeigu izoliacijos po kontakto laikotarpiui gyventojui reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, nuo pirmadienio dėl jo reikės kreiptis ne į šeimos gydytoją, o į NVSC. Prašymą galima pateikti per elektroninius valdžios vartus www.epaslaugos.lt, registruotu paštu ar atstovui atvykus į NVSC departamentą ar teritorinį jo skyrių.
NVSC atstovė Greta Gargasienė informavo, kad nuo pirmadienio centras išduoda nebe pažymas, kurio pagrindu gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau NVSC pats pradeda išduoti nedarbingumo pažymas gavus gyventojų prašymą.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad prašymus galima užpildyti elektronine forma ir pateikti juos per el. valdžios vartus. Izoliacijoje esantys žmonės, kuriems reikia nedarbingumo, negali palikti izoliacijos vietos ir eiti į susibūrimo vietas. <…>
Jeigu nėra galimybės teikti prašymo per el. paslaugas, tokiu atveju atstovas registruotu laišku gali išsiųsti mums prašymą, formą, kuri yra patalpinta mūsų el. tinklalapyje, arba atstovas gali ateiti gyvai ir užpildyti prašymą bet kuriame NVSC departamente arba jo skyriuje“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Tvarka, kas gali gauti nedarbingumo pažymas, nesikeičia. Nedarbingumo pažymos išduodamos asmenims, kurie keliavo į užsienio šalis, grįžo iš paveiktos šalies. Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kas savaitę. Jeigu žmogus vyko ne darbo reikalais, bet turi izoliuotis, NVSC gali išduoti medicininę pažymą.
„Tai pažyma, kuri nėra apmokama kaip nedarbingumo pažymėjimas, tačiau suteikia teisę neatvykti į darbą, parodo pateisinamą priežastį, kad žmogus negali atvykti dėl jam taikomos izoliacijos“, – aiškino NVSC atstovė.
Nedarbingumo pažymą gali gauti didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, kurie privalo izoliuotis.
Susirgę asmenys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, būtent jis skirs asmeniui nedarbingumo pažymėjimą. NVSC nedarbingumo pažymėjimą išduos tik turėjusiems didelės rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju žmonėms ir asmenims, kurie grįžo iš paveiktos šalies, kur vyko darbo tikslais.
Pabrėžia anketos pildymo svarbą
NVSC atstovė Greta Gargasienė aiškina, kad jeigu vaikas yra testuojasi mokykloje ir tokio testo atveju yra gaunamas teigiamas rezultatas, vaikas turi registruotis karštojoje linijoje ir atlikti PGR tyrimą.
Nuo gauto tyrimo rezultato priklauso, ar liga vaikui patvirtinama. Jei liga patvirtinama, įsijunga mechanizmas, kai izoliuotis turi šeimos nariai. Dėl klasės saviizoliacijos elgiamasi pagal mokyklos pasirinktus izoliacijos algoritmus.
Jeigu vaikas testuojasi, jis toliau gali lankyti ugdymo įstaigą, o jei ne, turi izoliuotis.
„Jeigu greitojo antigeno testas yra atliekamas namų sąlygomis ir namie gaunamas teigiamas rezultatas, vaiką arba asmenį, kuris namie atliko tyrimą ir gavo teigiamą rezultatą, reikia registruoti PGR tyrimui, nekontaktuoti ir izoliuotis iki kol gaus tyrimo rezultatą.
Jeigu tyrimo rezultatas yra teigiamas, įsijunga algoritmai. Jeigu PGR tyrimu yra patvirtinama liga, tokiu atveju yra pakeitimas, kad norodoma nelaukti NVSC specialisto skambučio ir pačiam užpildyti anketą, kurią galima laisvai rasti arba prie jos prieiti NVSC tinklalapyje“, – sako G. Gargasienė.
Pasak jos, anketą pildyti svarbu dėl to, kad joje nurodyti asmenys galės gauti nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu susirgęs asmuo nepildys anketos ir joje nenurodys turėto kontakto, o šiam asmeniui reikės nedarbingumo pažymėjimo, NVSC jo išduoti negalės, nes žmogui nebus paskirta izoliacija.
Respiratoriai privalomi renginiuose
Nuo pirmadienio uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose visi vyresni nei šešerių metų žiūrovai ir dalyviai, personalas privalės renginio metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius. Nuo to atleidžiami tik neįgalumą turintys žmonėms, kurie to daryti negali dėl savo sveikatos būklės. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.
Renginio organizatoriai privalės užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių. Be to, rekomenduojama žiūrovams dalyti respiratorius, apie naują taisyklę juos informuoti prieš renginį ir per jo pertraukas.
Respiratorius arba medicinines kaukes dėvėti rekomenduojama ir per renginius atvirose erdvėse, kai neišlaikomas saugus, ne mažesnis kaip dviejų metrų, atstumas.
SAM pataria renginius organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke.
„Kadangi žinome, kad renginiuose žmonės tam tikrą laiką būna tam tikroje patalpoje, vis tik atsižvelgiant ir į europines rekomendacijas, ir į taktiką, buvo priimtas sprendimas, kad reikalavimas renginiuose, kurie trunka tam tikąą laiką, reikia dėvėti respiratorius.
Jie yra saugesni kalbant apie omikron atmainą. Todėl sprendimas yra toks ir tik renginiams“, – teigė viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Mišios nėra laikomos renginiais, repiratoriai ten tik rekomenduojami. Taip pat rekomenduojama dezinfekuoti rankas, laikytis saugių atstumų.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė aiškina, kad renginių apibrėžimas atitinka kino teatrų funkcijas, profesionalaus scenos meno įstaigų, taip pat komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges ar festivalius bei kitus organizuotus žmonių susibūrimus, vykstančius iš anksto nustatytu laiku.
„Apibrėžimas neapima religinių renginių, mišių, mišios čia nepatenka, joms yra taikomos rekomendacijos. Apibrėžimas taip pat neapima asmeninių švenčių. Asmeninėms šventėms taikomos rekomendacijos“, – sako L. Ašoklienė.
Pasak specialistės, respiratoriai turėtų gerai priglusti prie veido, būti tinkamo dydžio.
„Jo reikėtų nedėvėti ilgiau nei keturias valandas, jeigu jis sudrėksta ar yra kaip nors pažeidžiamas, turėtų būti pakeistas. Svarbiausia, kad jis būtų teisingai uždėtas, prigludęs, uždengtų nosį ir burną“, – teigė L. Ašoklienė.
Rekomenduojama rinktis respiratorius be vožtuvo, taip pat reikėtų rinktis medicininės paskirties respiratorius. Respiratoriai su vožtuvais, pasak specialistės, nėra tinkami apsaugoti aplinkui esančius žmones. L. Ašoklienė pridūrė, kad visuomet esant tarp žmonių reikėtų dėvėti respiratorius, tokia yra epidemiologų rekomendacija.
L. Ašoklienė teigia, kad ministerija yra aptarusi situaciją apie kino teatrus. Nors teoriškai juose yra privaloma dėvėti respiratorius, turintiems maisto ir gėrimų žiūrovams respiratorių dėvėti nereikia.
„Siekiant įteisinti reikalavimą, kad vis tik jeigu yra vykdomas maitinimas kino seanso metu, kad būtų įvesti papildomi reikalavimai, šiuo metu svarstoma ir šią savaitę jie bus patvirtinti. Panašu, kad tie reikalavimai bus salės užpildymas ne didesnis nei 75 proc. ir išlaikyta tuščia vieta tarp kartu atvykusių asmenų. Dėl tokių reikalavimų susitarta ir renginius reglamentuojantis OV sprendimas bus patikslintas šią savaitę“, – informavo L. Ašoklienė.
Asmenys, atvykstantys į renginius turi turėti savo respiratorius. Vis dėlto renginių organizatoriams siūloma įvertinti galimybę respiratorius dalinti ar parduoti tiems, kurie atvykdami į renginį pamiršo jį pasiimti.
Galimybių paso ateitis: vertinamos visos aplinkybės
Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė teigė, kad Vyriausybė ir SAM nuolat stebi situaciją bei vertina, kurios epidemiologinės kontrolės priemonės yra efektyviausios.
„Galimybių pasas buvo įvesta kaip epidemiologinės kontrolės priemonė, neabejotinai visos priemonės yra vertinamos. Šiuo metu galimybių pasas galioja. Galime patvirtinti ir ką matome iš duomenų, kad vakcinacija yra veiksminga ir prieš omikron atmainą, neabejotinai apsaugo nuo sudėtingų ligos atvejų ir nuo mirties.
Dar kartą naudojantis proga norėčiau pakviesti ypatingai rizikos grupių žmones, vyresnius žmones vakcinuotis sustiprinančiąja doze. Omikron yra labai plitri ir yra rizikingabūtent šių grupių žmonėms.
Epidemiologinė kontrolė yra nuolat vykstantis procesas. Vertiname visas aplinkybes, jeigu bus kokių nors sprendimų, neabejotinai apie juos informuosime“, – teigė G. Balčytytė.
Pasak jos, galimybių paso atsisakyti kol kas neplanuojama, jo ateitis yra svarstoma „plačiąja prasme“.
„Kaip tai prisideda prie epidemiologinės situacijos gerinimo ar nebloginimo“, – paaiškino G. Balčytytė.
Pasak viceministrės A. Bilotienės-Motiejūnienės, šis klausimas jau buvo keltas prekybininkų bei verslininkų.
„Šiandien reikėtų detaliai išanalizuoti ir neskubant priimti tokį sprendimą. Kad tokių klausimų svarstymas vyksta įvairiuose posėdžiuose – taip. Šiandien apsisprendimo, kad galimybių pasą atšaukti nuo kažkurios dienos, tikrai nėra, tačiau įvertinti, neabejotinai, vertinsime ir epidemiologiją, turėsime kitų šalių padėtį ir turėsime sprendimus. Norėtųsi juos išdiskutuoti iki pabaigos“, – sakę A. Bilotienė-Motiejūnienė.
