Be to, S. Skvernelis patikino, kad kitų metų biudžetas yra subalansuotas, o papildomos lėšos yra pasiskolintos puikiomis sąlygomis.
Apie kitų metų biudžetą, didėjančias išmokas, Seimo rinkimus ir koronaviruso situaciją šalyje premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pristatėte kitų metų biudžetą Seimui ir pagrindinės diskusijos yra apie tai, kad auga išmokos, tačiau tuo pat metu ir biudžeto deficitas, kuris – 5 proc. Kaip manote, tai gerai ar blogai? Jus pastaraisiais metais neturėjome tokios skolos.
Tai yra labai gerai, kad mes, vykdydami atsakingą fiskalinę politiką tuos ketverius metus, pasiekiame tokį lygį, kad Lietuva yra puikiai vertinama reitingų agentūrose. Mums nebuvo jokios problemos pasiskolinti su minusinėmis, dalinėmis minusinėmis ar labai mažomis palūkanomis labai ilgam laikotarpiui, daugiau nei 15 metų.
Natūralu, iškilus labai grėsmingai situacijai, visos praktiškai valstybės gelbėjosi tuo pačiu būdu, tik jos buvo skirtingose sąlygose. Mes tikrai turėjome patikimą vardą ir galėjome geromis sąlygomis pasiskolinti.
Tas lėšas, kurios buvo reikalingos mūsų kasdieniniame gyvenime, nukreipti ir dalį pasiskolintų lėšų investuoti į ateities ekonomikos transformavimą. Kad tos lėšos, kurios šiandien yra pasiskolintos, duotų didelę grąžą mūsų šalies ekonomikai, investicijoms, šalies gyventojams ir kompensuotų tas lėšas, kurių mes negavome, kai atleidome nuo mokesčių mokėjimo atskiras įmones. Natūralu, kad tą reikėjo daryti.
Kitas esminis dalykas – nėra baisu, kad turime 5 proc. BVP deficitą. Lietuva neišsiskiria iš kitų valstybių, mes turėsime vieną mažiausių BVP deficitų. Galbūt Vokietija planuoja šiek tiek geriau pasirodyti.
Trečias svarbus dalykas, kalbant apie skolą – jos nereikia bijoti. Mes iki Mastrichto kriterijaus pakankamai toli esame. Svarbūs, aišku, yra skolos administravimo kaštai. Iki 2014 m. šie skolos administravimo kaštai didėjo, jie buvo pasiekę beveik 611 mln. eurų. Tos palūkanos buvo vidutiniškai 17 kartų didesnės nei dabar. Netgi prognozuojant su šiuo deficitu, mes matome, kad 2023 m. tolygiai skolos administravimo kaštai, kaip ir bendras deficitas, mažės, nesieks 210 mln. eurų.
Sąlygos yra tokios, kokios turi būti. Numatytos skatinančios priemonės yra tikslingos ir kryptingos, tikimės, kad jos duos rezultatą. Nereikalingos išlaidos, jos nėra projektuojamos į ateitį. Kas skaito senus vadovėlius, kad tokios krizės atveju reikia uždėti gyventojui ant kaklo diržą, ypač gaunančiam mažas pajamas, ir jį taip pasmaugti… Tai mes tokiu keliu neisime.
Bet ar mums reikėjo tiek skolintis? Juk mūsų ekonomika pakankamai gerai išgyveno tą laikotarpį?
Mums reikėjo tiek skolintis ir mes tą skolinimąsi atlikome su Seimo pritarimu. Šiandien kalbėti, kad ekonomika išgyveno. Klausimas, kaip ji būtų išgyvenusi nestimuliuojant. Mes tikrai girdėtume kai kurių ekonomistų „žviegimą“, kad per mažai buvo stimuliuojama ekonomika. Dabar sako, kad per daug.
Manau, kad tos priemonės buvo taiklios, tikslios ir kryptingos. Dėl to mūsų ekonomika ir atsigavo, geriausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių.
Nemaža dalis bus skirta išmokų didinimui. Iš esmės, viskas kaip ir gerai, ir pensijas, ir vaiko pinigus reikėtų didinti, tačiau iš šono pažiūrėjus, atrodo, kad kai kurioms išmokoms skiriama daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, senatvės pensijos didės gerokai daugiau nei šalpos pensijos. Bet juk šalpos pensijas ir gauna tie, kurie prasčiausiai gyvena. Kodėl jiems didės mažiau?
Matote, didės tokia proporcija, kaip buvo priimti įstatymai. Mes turime ne kažkokius naujus sugalvotus mechanizmus, kaip didinti pensijas, šalpos pensijas, kitas socialines išmokas. Mes jokių įstatymų iš esmės nekeičiame. Tai yra teisės aktuose, įstatymuose užprogramuoti įsipareigojimai, kuriuos mes labai nuosekliai vykdome.
Kalbant apie tą pačią šalpą, šalpos pensijas, jos buvo nejudinamos eilę metų. Tie sprendimai yra paveikūs ir mes manome, kad toms svarbiausioms socialinėms grupėms, ar tai būtų jaunos šeimos, ar senjorai, ar neįgalūs asmenys, jiems tie įsipareigojimai, kuriuos valstybė priėmė, turi būti vykdomi. Kažkokių naujų įsipareigojimų, esminių, prognozuojančių papildomas išlaidas, mes tikrai nepriėmėme ir nesiruošiame to daryti.
Pasižiūrėjus iš šono atrodo, kad dalis ministrų, ar tai būtų finansų, ar socialinės apsaugos ir darbo, kai kuriems jūsų sprendimams dėl išmokų nepritaria. Pavyzdžiui, dėl 13-os pensijos.
Dėl 13-os pensijos, tai nėra kažkokių „nepritaria“. Vėlgi mes neturime pačio įstatymo, mes kalbame apie idėją. Finansų ministras turi būti konservatyvus tokiose situacijose, finansų ministrų atsakymai turi būti „ne“, tik vienu atveju „taip“.
Bet kokiu atveju, patį įstatymą, kuris yra pateiktas, aš tikiuosi, Seimas toliau svarstys ir priims. Visi sutinkame, kad mūsų senjorų pajamos yra per menkos. Būdų, kaip jas didinti, yra įvairių. Galima kiekvieną mėnesį tos 13-os pensijos dalį pridėti, galbūt įvedant papildomą indeksavimą, bet tai jau yra kišimasis į formulę, ko nereikėtų daryti.
Tai gali būti ir vienkartinė išmoka. Kokia ji turėtų būti, ar visiems vienoda, ar priklausytų nuo pensijos dydžio, kažkam 200, o kažkam 100 eurų. Tai apsisprendimo reikalas. Bet, kol nėra įstatymo Seime, mes negalime planuoti išlaidų.
Tą patį sako ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Keturi metai kryptingai rodė, kad mes turime ieškoti būdų kaip kelti pragyvenimo lygį ir mažinti skurdą tarp mūsų senjorų. Bet pats modifikavimas turi būti, jeigu reikės, šaltinius mes turime, tada Vyriausybė ieškos būdų kaip 13-ą pensiją ar papildomą išmoką administruoti, iš kokių lėšų tą padaryti.
Ar gali biudžetas pasikeisti, jei pasikeistų valdžia?
Nauja valdžia, jei ji pasikeis, ji turės visas galimybes turėti kitokį biudžetą, tada ir pamatysime. Šitą biudžetą tvirtins naujas Seimas ir nauja Vyriausybė.
Projektas yra parengtas. Jis, manau, yra labai socialiai atsakingas, subalansuotas, realistinis biudžetas. O nauja valdžia, tuos įsipareigojimus ar pažadus, kuriuos dalino, galės bandyti realizuoti.
Bet, aš manau, jeigu realiai žiūrint, tai, ko gero, tie pokyčiai bus minimalūs. Aišku, jeigu neateis tie politikai, kurie mato tokiose krizinėse situacijose vienintelį būdą – iš žmonių, o dažniausiai iš mažai turinčių žmonių, atimti viską arba kuo daugiau.
Bet, premjere, jūs kalbėjote prieš savo kadencijos pradžią, kad gaunat palikimą – biudžetą, kurį sugalvojo buvusi valdžia. Tuomet sakėt, kad tai reikėtų keisti, bet taip ir nepakeitėte, nei jūs, nei Seimas.
Matote, iniciatyvos buvo. Bet supraskime paprastą dalyką, norint tai pakeisti, kažkuriam Seimui reikia susitrumpinti kadenciją pusę metų.
Arba pasiilginti?
Pasiilginti būtų sunkiau. Racionaliai žiūrint, tai padaryti būtų galima, bet mūsų įstatymai ir konstitucija to nenumato. Arba reikėtų esminių pokyčių. Susitrumpinti galima, Seimas anksčiau baigtų kadenciją, tokiu atveju, būtų skelbiami pirmalaikiai rinkimai. Aišku, būtų kelių mėnesių tarpas.
Tai padėtų, būtų šiek tiek lengviau formuoti biudžetą.
Kodėl neskelbėte tada pirmalaikių rinkimų?
Mes galime neapsigaudinėti. Kai kiekvienas Seimo narys sprendžia, balsuodamas dėl savo kadencijos sutrumpinimo, pagalvoja turbūt, kad tas pusmetis vis tiek yra svarbus, gali daug dar prasmingų darbų Lietuvai padaryti. Aišku, kalbu šiek tiek šaržuodamas.
Kitas esminis dalykas, kad, tikiuosi, nebeturėsime tokių revoliucinių situacijų, nors buvo tokių politinių partijų, kurios deklaravo, kad viską panaikins, viską atsuks atgal. Prieš dvejus metus tai skambėjo Seimo salėje iš opozicijos, kad, kai ateisim į valdžią, viską, ką priėmė valstiečių valdžia, viską atkeis atgal.
Natūralu, kad reikia žiūrėti į viską racionaliai. Jeigu mano, kad kas bloga buvo padaryta, tai laiko ištaisyti tikrai yra, jei bus sklandus Vyriausybės formavimas. Nauja Vyriausybė turėtų būti apie gruodžio 10-13 d., o Seimas naujas susirinks apie lapkričio 12-15 d. Tai laiko biudžetą pakoreguoti – tikrai pakankamai daug.
Opozicija, kuri save laiko konstruktyvia, visus ketverius metus nuosekliai dirba su kiekvienu biudžetu ir tada jau yra pasiruošusi ateiti į valdžią. Reikia ruoštis. Tas pasakymas, kad, jei rinkimai būtų gegužę ir liepą būtų prasidėjęs biudžeto formavimas ir kažkas esmingo pasikeistų… Nepakeistų iš esmės.
Aišku, būtų paprasčiau naujai valdžiai, bet, jei tu ketverius metus ruošiesi būti valdančiaisiais, problemų neturėtų būti.
Antrasis rinkimų turas atrodo ramesnis. Nebent žiūrėtume kaip ponas Karbauskis pradėjo kalbėti apie pono Kubiliaus diržų veržimosi politiką. Atrodo, kad bando priminti rinkėjams, kad Kubilius blogas buvo…
Būkime tikslūs. Ne ponas Karbauskis pradėjo kalbėti, ponas Kubilius pradėjo kalbėti nesusimąstęs, pagal savo mąstymą, matymą, ką jis darė prieš 10 metų. Jis kalba natūraliai, tikiu, kad ir nuoširdžiai. Taip darytų ir dabar. Klausimas, kiek žmonių būsimoje konservatorių frakcijoje, kurie tą patį galvoja. Vertinant viską, jų yra nemažai. Vėlgi realybė parodys kaip jie elgsis, praktika parodė, kad jie daugiau nieko nesugalvodavo, tik tai, kad reikia taip elgtis.
Situacija yra kitokia, krizė yra kitokia. Tai čia ponas Kubilius pasakė ir parašė, Karbauskis jo nuomonės neklausė.
Konservatoriai sako, kad interpretuojama ne taip…
Iš esmės, tikriausiai visi skaitėme, aš irgi nuodugniai paskaičiau, tai nėra, ką ten interpretuoti. Ten labai aiškiai pasakyta, ką jie darytų.
Bet kita pusė sako, kad jūs tuos pinigus taškote išmokoms užuot į investicijas žiūrėję.
Tai yra demagogija. Kalbėkime vien apie ekonomikos transformavimo ir skatinimo planą, kuris yra numatytas – 1,6 mlrd. eurų. Tai yra nukreipta į pokytį, į ateities ekonomiką, kuri kurtų aukštą pridėtinę vertę ir būtų grąža šalies gyventojams.
Galime tokias klišes naudoti, bet reikia jas pagrįsti. Kur yra švaistomos lėšos? Jeigu įsipareigojimų senjorams vykdymas yra lėšų švaistymas ar vaiko pinigų didinimas yra lėšų švaistymas, tai vardan ko mūsų valstybė gyvena? Dėl vaikų, dėl šeimos, dėl senolių. Aišku, dabar yra kiti prioritetai, bet mes pasisakome už tradicinės visuomenės požiūrį į šeimą, į senjorus, į dirbančiuosius.
Ar nereikia to daryti? Ar nereikia kelti minimalios algos? Ar nereikia kelti bazinio dydžio? Aš nesuprantu, kam mes tą valstybę turime? Vardan ko? Vardan valdžios?
Šnekant apie pačius rinkimus, tikite, kad galite persverti rezultatus taip, kaip persvėrėte 2016 m. vienmandatėse?
Tikiu. Kol rinkimai nesibaigė, viskas yra žmonių rankose. Žmonės dabar turi apsispręsti. Nenoriu agituoti niekuo, tiesiog, kiekvienas žmogus turi pajausti kaip jo gyvenimas keitėsi. Kam jis patapo gerokai blogesnis turbūt pasirinks kitas politines partijas.
Jei mano gyvenimas pasikeitė visomis prasmėmis, tai aš tikrai pasirinksiu tęstinumą, nes darbai ne visi padaryti, tačiau žinomos kryptys. Svarbiausia, ko norisi paprašyti ir palinkėti visiems – ateikime ir atiduokime savo balsą už tą valdžią, kurios mes norime. Kad po to pirmadienį nereikėtų pasakyti: „oi, ne tuos išrinkome“.
Jeigu pasiskirstytų rezultatai apylygiai, suskaičiavus vienmandates apygardas, kaip galvojate, prezidentas jums siūlytų formuoti Vyriausybę? Kokie santykiai jūsų su prezidentu?
Santykiai tikrai yra darbiniai, labai pragmatiški ir dalykiški. Santykį reikėtų vertinti per tą prizmę, kokiais rinkėjų balsais prezidentas laimėjo rinkimus. Jis laimėjo su centro kairės rinkėjų parama. Prezidentui, ypatingai deklaruojant tikslus socialinėje gerovėje, ko gero būtų palankesnė centro kairės vyriausybė.
Bet realybė yra tokia, kad kas turės daugiausiai mandatų ar turės jau suburtą koaliciją, bloką, tai Konstitucija numato, kad tokiai daugumai atėjus pas prezidentą, o prie ponios Grybauskaitės ir parašai buvo atnešti koalicijos partnerių, jei tu turi daugiau nei pusę Seimo narių, suformavęs esi neformalią kol kas koaliciją, tai natūralu, kad jai ir privaloma patikėti formuoti vyriausybę.
Ar bus sėkmingas tas formavimas, ar ne, kitas klausimas.
O kam, jūsų nuomone, lengviau susitarti? Dešiniosioms ar kairiosioms partijoms?
Manau, kad centro kairei yra paprasčiau. Kalbant apie dešiniąsias, natūralu, kad jie turėtų galimybę susitarti, bet tokių yra kardinalių skirtumų kalbant apie Laisvės partiją ir Tėvynės sąjungos krikščioniškąją dalį. Nežinau, kaip jie sutartų, bet gal viskas įmanoma.
Covid-19 situacija yra svarbi visiems. Jūs esate pasiskaičiavę, jeigu reikėtų platesniu mastu stabdyti valstybės gyvenimą, kad ir pradedant nuo moksleivių, kažkokios išmokos vaikų tėvams būtų?
Bus dviejų savaičių pauzė, kol kas kalbame ne apie prievartinę, bet pagrįstą primygtinėmis rekomendacijomis, visuomenės atsakingumu, savivaldos aktyvumu. Tai yra galimybės, ką parodė ir pavasaris, ir nuotolinio darbo, viešajame sektoriuje, manau, jokių problemų nekyla.
Iš esmės ta pauzė leistų neturėti to galimo susirgusių asmenų skaičiaus dvigubinimosi kas dvi savaites. Visgi sveikatos sistema artėja prie tos ribos, kai ji bus priversta daugiau dėmesio skirti kovidiniams ligoniams. Tu niekur nuo to nedingsi. Reikės ir papildomus pajėgumus medikams nukreipti.
Jeigu mūsų sveikatos apsaugos sistema nebesusitvarkys su šituo pandemijos iššūkiu, tada kentės planinės paslaugos. Nes židiniu tapus ligoninei, jokios paslaugos negali būti teikiamos, nes jos bus nesaugios.
Tokiu atveju, manau, jeigu mes sugebėtume susilaikyti nuo papildomo kontakto, laukia tas savaitgalis, kai važiuosime lankyti artimųjų kapų. Tai gerai, kad lauke, bet, gal aplankę kapus, nevažiuokime pas gimines, artimuosius. Geriau susitikime kapuose, lauke dėvėkime kaukes. Svarbus labai distancijos laikymasis.
Neikime į tuos renginius, kurie nėra būtini. Jeigu renginiai vyksta uždarose patalpose, tai būtinas griežtas saugos priemonių paketo laikymasis. Galiausiai, galime pakentėti gal tas dvi savaites nenuėję į sporto varžybas, sporto klubą.
Viskas mūsų rankose. Bet jeigu bus situacija tokia, kad reikės valstybei priimti sprendimus būtinus, Vyriausybė nesudvejos tą padaryti. Nepriklausomai nuo nieko, mes turėsime tai padaryti.
Bet girdėjote, ką sakė Dalia Grybauskaitė, kad jūs dvejojate prieš rinkimų antrą turą?
Jeigu mes dvejotume, tai žiūrint pirmo turo rezultatus, po jo ir galėjome padaryti. Kaip ir rezultatai nėra palankūs pirmame ture. Tokį vertinimą iš išorės yra labai paprasta padaryti. Aš minėjau, kad daug kas turėjo galimybę prie tos lyderystės prisidėti. Nelabai kas norėjo, kai kurie iš viso atsikratė tos lyderystės ir permetė Vyriausybei.
Palikite mums tvarkytis toliau. Po rinkimų bus suformuota nauja Vyriausybė. Geriausiu atveju, aš tikrai noriu būti optimistas, kad pavyks naujai daugumai ir senai daugumai, nesvarbu kuriai, kuo greičiau suformuoti Vyriausybė.
Bet savo pareigas mes sąžiningai atliksime iki kadencijos pabaigos. Jeigu matysime, kad situacija reikalauja ir radikalių sprendimų, jie bus priimti. Bet šiandien turime kitą situaciją nei turėjome pavasarį. Šiandien mes esame geriau apsirūpinę, šiandien mūsų medikai žino kaip su tuo kovoti, šiandien tai nėra nežinoma žemė ir nežinomas virusas, kur šienauja gyvybes.
Šiandien situacija yra kitokia ir mes reaguojame pagal situaciją. Visiško ekonomikos ir mūsų šalies gyvenimo uždarymo kol kas tikrai nereikia.
Manote, kad visuotinis karantinas nereikalingas?
Jis gali būti. Bet karantino sąlygas ir režimą nustato Vyriausybė. Jis gali būti lokalus, jis gali būti visuotinis. Kokiuose sektoriuose, kokie ribojimai bus… Šiandien, manau, neturi būti pilno užsidarymo. Tą patį parodė ir Raseinių situacija. Karantino įvedimas pademonstravo, kad situacija pradėjo stabilizuotis ir keistis.
Pažiūrėkite, kas vyksta Europoje, kokios priemonės įvedamos. Nuo komendanto valandos iki karinės padėties, ką mums pavasarį siūlė konservatoriai.
O valstybės biudžetas pavežtų visuotinį karantiną, kai reikėtų mokėti išmokas?
Tai būtų papildoma našta, tai būtų susiję su papildomu finansų poreikiu, skolinimusi. Dėl to šiandien turime pasižiūrėti, kad tos priemonės, kurios nėra kritiškai būtinos, jų nereikia įvedinėti.
Tai gal naktinius klubus, barus uždarysite ilgesniam laikui?
Jei restoranuose ar klubuose elgsimės atsakingai, tai viskas priklausys nuo mūsų pačių. Tu gali užsikrėsti būdamas ne klube, jei tu nedėvi kaukės, bendrauji su žmogumi nesilaikydamas distancijos, nedezinfekuoji rankų. Jei klube būtų griežtai laikomasi nustatytų sąlygų, nebūtų to pavojaus.
Kitas dalykas, kuris yra susijęs su alkoholio vartojimu. Sutikime visi, gal ne visi tai žino, bet pavartojęs, žmogus atsipalaiduoja. Tas savisaugos instinktas kai kuriems išvis išnyksta. Kai kurie tiek pavartoja, kad išvis nesuvokia, kokioje pasaulio dimensijoje yra. Čia yra rizika.
Jei būtų galimybė riboti alkoholio pardavimą naktiniuose klubuose iki vidurnakčio, tai tikrai tokie sprendimai būtų priimti. To daryti teisės aktai mums neleidžia. Tai lieka laiko ribojimas. Ar tai padės, jei tą bus būtina padaryti, matysime artimiausiu metu.
Trečiadienį planuojate svarstyti kažkokių naujų, papildomų ribojimų?
Be abejo, tiek neformaliam, tiek formaliam Vyriausybės posėdyje mes aptarsime tas priemones, kurias reikalinga taikyti. Mes priimsime tam tikrus sprendimus. Nekalbame apie karantiną, kaip yra skelbta, mes turėsime savivaldybių suskirstymą į tris grupes – žalioji, geltonoji ir raudonoji.
Kalbant apie raudonąją ir geltonąją, tai jos gaus primygtines rekomendacijas, matysime, kaip jas priima ir įgyvendina savivalda. Jei ne, tai bus kiti sprendimai.
Ar jums neatrodo, kad kartais Vyriausybė nori vienokių sprendimų, savivalda juos daro kitokius vien dėl to, kad mes turime rinkiminį laikotarpį?
Taip, tas akivaizdžiai matosi. Galbūt ne vien dėl rinkiminio laikotarpio. Savivaldybėse skirtingos koalicijos, skirtingos partijos. Bet dauguma savivaldybių elgiasi labai atsakingai. Viena kita politikuoja arba daro tokį politinį šou.
Norisi, kad būtų viskas daroma tarimusi, akcentuojant sąmoningumą. O ne tai, kad tie, kurie mus kaltina dėl draudimų, o kai paprašai išvardinti penkis draudimus per ketverius metus, tai atsiranda problema juos įvardinti arba kalba visai ne apie tai.
Šiandien jie kalba, kad reikia drausti, drausti, drausti. Nors, metant į balsadėžę biuletenį, sako, kad mes pavargome nuo draudimų.
Vyriausybė yra atsakinga, mes dirbame savo darbą, neatsižvelgdami į tą politinę konjunktūrą, kokia yra. Prieš keletą dienų dešinioji pusė sakė, kad pasirinks visai skirtingą Covid-19 valdymo strategiją, bus galimybė tą pademonstruoti. Nors dabar priekaištauja, kad Vyriausybė nedaro to, ką ji darė kažkada.
Situacija yra pakitusi nuo pavasario, bet mes turime būti sąmoningesni, atsakingesni. Aišku, žmonės yra pavargę, tai natūralu. Ta psichologinė baimė, ypatingai, kol neturime vakcinos, slegia mus visus. Tai nėra mėnesio pakentėjimo klausimas, su šitu virusu turėsime gyventi pakankamai ilgai, bent jau iki veiksmingos vakcinos atsiradimo.
Tą gyvenimą turime transformuoti. Kai kurie renginiai, kurie buvo uždrausti pavasarį, dabar jie vyksta laikantis griežtų saugumo reikalavimų, kol kas ten neturime kažkokių protrūkių.
Premjere, gal tai ir yra vienas iš būdų spręsti šitą problemą – sugyventi su virusu. Juk specialistai šneka, kad jis niekur neišnyks, net jei atsiras ir vakcina. Gal jis nėra toks baisus, gal reikia tik izoliuoti tas grupes, kurioms jis yra pavojingas?
Matote, nereikia stigmatizuoti tų senų žmonių. Dabar, skirtingai nuo tų pirminių atvejų, kurie buvo pavasarį, matėme, kad didžiausia grėsmė buvo žmonėms, kuriems yra virš 60 metų. Paskui atsirado tyrimai, praktika parodė, kad pavojinga ir jaunam žmogui. Tarp jaunų žmonių yra ir mirusių žmonių. Tikrai nėra ta liga, kuri nėra pavojinga. Mokslininkai parodė, kad yra ir išliekančios pasekmės, labai sunkios pasekmės.
Mes negalime sakyti, kad, jei aš susitaikiau, tai galime užsikrėsti visi. Ne. Reikia saugotis, mūsų gyvenimas kurį laiką turi būti su padidintomis apsaugos priemonėmis. Dalis žmonių be kovido taip buvo priversti gyventi, nes gydėsi nuo kitų įvairių ligų. Ir tą ištvėrė, nebuvo nieko baisaus. Reikėjo ir kaukes dėvėti, ir dezinfekuoti rankas, ir kontaktų vengti.
Nežinome, kur mes galime užsikrėsti. Nebūtina eiti į futbolo varžybas arba koncertą, kad užsikrėstum. Bet reikia stengtis, kad tų rekomendacijų besilaikant, tas šansas užsikrėsti būtų minimalus. To visiems ir linkiu.
