Vertindamas dabartinę pandeminę situaciją prezidentas konstatavo, kad „padėtis yra tiek rimta, kad mes turėtume pamiršti visus kitus dalykus ir imtis šios problemos sprendimo“.
Anot G. Nausėdos, sprendimai dėl koronaviuruso valdymo turėtų priklausyti ne nuo rinkimų, o reiktų turėti nuoseklią ir moksliškai pagrįstą strategiją, kas yra daroma.
„Tikiuosi, kad ta nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, nediskutuokime apie tai, tikrai suvoks padėties rimtumą, nes padėtis nėra rimta, padėtis yra labai rimta, padėtis yra tiek rimta, kad mes turėtume pamiršti visus kitus dalykus ir imtis būtent šios problemos sprendimo“, – akcentavo prezidentas.
„Paleidus“ iš rankų statistiką – vėl stabdymas
Negana to, jo teigimu, laikas tarp karantino ir antrosios koronaviruso bangos nebuvo išnaudotas tinkamai.
„Nemanau, kad buvo tinkamai išnaudotas laikas. Vyravo truputį užsiliūliavimo nuotaika, kai mes visiškai pagrįstai tikinome, kad pirmą bangą įveikėme labai gerai. (...) Bet šitos nusiraminimo nuotaikos turbūt vis dėlto savo padarė – negaliu teigti, kad čia Lietuva yra vienintelė, atrodo, šiandien visa Europa, kuri raudonuoja nuo neigiamos statistikos, ko gero, gali sau priekaištauti, kad pernelyg atsipalaidavo arba tikėjosi, kad bent jau antroji banga bent jau nebus didesnė negu pirmoji. (...)
Dabar esame tokiame taške, kuriame, ko gero, dar turime pasirinkimą tarp to, kad galima išspręsti problemą neuždarinėjant visos ekonomikos ir stabdant viso viešojo gyvenimo, lokalizuojant židinius, juos identifikuojant, atsekant priežastį ir izoliuojant žmones.
Jeigu tiktai mes paleidžiame dabartinę statistiką iš rankų ir dar, sakykime, atvejų skaičius didėja iki keturių, penkių šimtų per dieną ar, neduok Dieve, tūkstančio – yra ir tokių prognozių – tada praktiškai jokio kito pasirinkimo mes nebeturime, stabdome viską, grįžtame į laikinojo įšalo būklę“, – sakė šalies vadovas.
Jis pridūrė, kad juo labiau dabar ne laikas ieškoti, kas – direktoriai ar skyrių vadovai – dirba geriau:
„Šiandien yra tam tikrų bendrųjų problemų, kurių nesprendžiant visi kiti klausimai bus nebesvarbūs. nes mes tiesiog paleisime džiną iš savo rankų ir paskui šios situacijos nebesuvaldysime.“
Mažiausiai reikėtų 4 milijonų
Susitikęs su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais ir mokslininkai prezidentas konstatavo, kad dauguma problemų visų pirma susijusios su priešakinėse linijose dirbančių specialistų nepakankamu finansavimu.
„Pirmiausia norėjau padėkoti jiems nuoširdžiai už tą dažnai nematomą, visuomenės neįvertinamą darbą, kuris gelbėja žmonių gyvybes. Nepabijosiu šio žodžio, bet nuo šitų žmonių priklauso labai daug – tiek visuomenės kaip visumos sveikatos būklė, tiek ir atskirų žmonių likimai.
Daug yra problemų ir jos daugiausiai susijusios, kad kol kas nesugebame tinkamai finansuoti tų priešakinėse kovos linijose stovinčių žmonių, trūksta etatų, trūksta atlyginimams reikalingų lėšų, prarandami geri specialistai dėl to, kad tiesiog nesugebama konkuruoti rinkoje arba žmonės pavargsta nuo didelių krūvių ir psichologinės įtampos“, – sakė jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad šį klausimą reikia spręsti ne malant liežuviais, o planuojant 2021 metų biudžetą.
„Kai ką galima dar padaryti šiais metais, tačiau žvelgiant į ateitį tikrai neužtenka numatyti milijono ar kelių šimtų tūkstančių eurų papildomai, kurie viso labo bus panaudoti esamoms skoloms grąžinti ir neturės reikšmingos įtakos. Mūsų skaičiavimais, papildomai reikėtų 4 milijonų eurų ir dėl šių klausimų mums reikia politiškai susitarti“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.
Jei reikia, kurs specialistų grupę
Dar vakar negerėjant epidemiologinei situacijai šalyje Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją.
Lyderystės nelaukiant Seimo rinkimų buvo ragindama imtis ir patį šalies vadovą. Šis gi pabrėžė, kad tikrai nesipurto nė vienos funkcijos, ir stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes.
„Labai svarbu, kad rastume sutarimą specialistų lygiu ir kas jų nuomonė būtų gerbiama tų valdžios institucijų, kurios ir privalo įsiklausyti į ją. Deja, negaliu pasakyti kad tai visada buvo realybė, nes kartais susidaro įspūdis, kad specialistų konsultacijos kažkur vienu kanalu cirkuliuoja, tuo metu valdžios sprendimai nukreipti į kasdienę rutiną, kasdienius darbus, kurie atrodo labai svarbūs, bet kartais stokoja elementaraus pagrįstumo.
Todėl ir žvelgiant į ateitį norėtųsi, kad specialistų pagalba būti vertinama, gerbiama ir jei reikia tarpininkavimo precedento, pagaliau, jei reikia sukurti tokią instituciją prie prezidentūros, esame pasirengę tą padaryti, įtraukiant ir kitų profesijų atstovas, nes klausimas yra kur kas kompleksiškiausias, nei vien medicininė pandemijos pusė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Telks mokslininkus
Anot prezidento, svarstyta ir apie platesnės mokslininkų grupės sutelkimą, nes nuosekli, mokslu pagrįsta strategija, jo teigimu, šiandien yra svarbiausia.
„Labai svarbu sutelkti ir konsoliduoti mokslininkų pajėgas. Šiandien pasaulyje kur kas didesnės pasiekia tos valstybės, kurios remiasi ne politikų vizijomis, kurios dažnai būna labai ribotos, o specialistų konsultacijos, išvadomis.
Ir kalbėdami su dviem iškiliais mokslininkais svarstėme, kad gal reikia suburti platesnį mokslininkų kolektyvą, kuris ne tik teiktų rekomendacijas valdžios institucijoms, bet ir pačiai visuomenei“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, kitų šalių patirtis rodo, kad galima įdarbinti ir savanorius, kariuomenės atstovus.
Veryga: yra realūs sprendimai
Savo ruožtu kalbėdamas apie tai, kaip būtų galima stiprinti NVSC darbą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad jau ruošiami sprendimai dėl papildomų lėšų.
„Tai yra keli dalykai, kuriuos galiu tik pakaroti. Ir anksčiau buvo priimti sprendimai skiriant papildomus etatus. Vakar kaip tik kalbėjome, kad būtų galima skirti ir, manau ,bus skirta, Vyriausybėje papildomai lėšų priedais tiems žmonėms, kurie dirba.
Jau patys kalbame su universitetais, kviesdami į pagalbą visuomenės sveikatos studentus, kurie ir studijuoja tuos dalykus, kurių reikia Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Jei bus apsispręsta dėl ilgesnių moksleivių atostogų, tai visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, kurie dabar dirba ugdymo įstaigose, galėtų patalkinti NVSC, ką jie darė ir pavasarį. Tai būtų labai realūs sprendimai“, – Seime antradienį sakė jis.
Kartu jis pridūrė, kad vien etatų įkūrimas automatiškai situacijos nekeičia.
Premjeras pažadėjo priedus
Reaguojant į besikeičiančią situaciją šalyje, premjeras Saulius Skvernelis netrukus po minėtojo kreipimosi pranešė, kad be kitų sprendimų nuspręsta ir mokėti priedus 5-ų tiesiogiai su virusu dirbančių ligoninių medikams ir skirti papildomų išteklių sustiprinti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir motyvuoti jo darbuotojus.
Portalas tv3.lt primena, kad ką tik kreipimąsi į valdžios institucijas išplatinęs ir Lietuvos medikų sąjūdis. Jis įspėjo, kad kasdien vis sparčiau artėjama prie blogojo scenarijaus.
Naujausiais duomenimis, iš viso per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė penki žmonės, taip pat nustatyti 202 nauji infekcijos atvejai, bendras susirgusiųjų skaičius siekia 7928.
Tebeserga 4497 asmenys, pasveikusiais laikomi 3276. Apie tris iš penkių mirusiųjų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė dar pirmadienį. Be to, dėl kitų priežasčių per praėjusią parą mirė du užsikrėtusieji.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 118 žmonių, 37 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Nuo birželio 1 dienos nustatyti 358 įvežtiniai atvejai. Per praėjusią parą ištirti 7563 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirta 905 tūkst. 360 ėminių.
