Lietuvoje rinkimai vyks 60-yje savivaldybių, o demokratai iškėlė 49 kandidatų sąrašus. Daugiau kandidatų sąrašų iškėlė tik konservatoriai, socialdemokratai, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Šiuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi 3 į naujai susikūrusią partiją perbėgusius merus: Neringoje – iš socialdemokratų atėjusį Darių Jasaitį, Lazdijuose – iš valstiečių žaliųjų pabėgusią Ausmą Miškinienę, Šilutėje – buvusį „tvarkietį“ Vytautą Laurinaitį. Natūralu, kad partija po rinkimų nenorėtų turėti mažiau merų.
Partijos centrinės būstinės pateiktais duomenimis, šiuo metu demokratai turi 79 savivaldybių tarybų narius, į tai įsiskaičiuoja ir paminėtieji merai, nes dabartiniai merai yra ir savivaldybių tarybų nariai.
Pagal naują Rinkimų kodeksą, mero pareigos nebebus suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Politologė: demokratai nėra visai nauji
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ieva Petronytė teigia, kad Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ tik iš dalies norisi vadinti nauja partija, nes į ją susibūrė nemažai politinę patirtį kitose partijose įgijusių žmonių.
„Taip, formaliai partija yra įsisteigusi prieš metus, bet iš esmės tas naujumas toks sąlyginis, nes dauguma narių yra seni politikos vilkai arba žmonės, kurie politikoje dalyvauja pakankamai solidų laiko tarpą. Taigi tas naujumas yra sąlyginis“, – sako mokslininkė.
I. Petronytė pabrėžia, kad savivaldos rinkimai yra išskirtiniai tuo, jog iš esmės kiekvienoje savivaldybėje vyksta atskiras rinkimų procesas, kiekvienas skyrius užsiėmęs sava rinkimų kampanija, o politinių partijų centrai dažniausiai atlieka tik koordinacinę funkciją.
„Tai, kaip jie pasirodys, bus labiau vietos žmonių asmeninių komandų rezultatas, kiek jie stiprūs kaip politikai. O partijos stogas, pavadinkime taip, daugeliu atvejų nei labai temps į viršų, nei labai smukdys žemyn. Kadangi tai savivaldos rinkimai, žmonėms rūpi savivaldos veidai, kiek jie atpažįstami“, – sako politologė.
„O tos vietos komandos, kaip galima pastebėti, tai demokratams pavyko susirinkti tokį pakankamai įvairų komplektą, kas yra stebėtina. Po demokratų vėliava kandidatuoja trys dabartiniai merai ir visi atėję iš skirtingų partijų. Turime eksvalstietę, buvusį socialdemokratą ir buvusį „tvarkietį“. Politikų pasitelkimas iš įvairiausių partijų, įvairiausių kampų, turbūt, parodo, kad susirinko žmonės, kurie į savivaldos rinkimus ateina kaip vietos lygmens politikai su savo asmeninėmis komandomis, vardais, vizijomis ir vertybėmis“, – teigia I. Petronytė.
Iškėlė nemažai sąrašų: gerai tai ar blogai?
Narių skaičiumi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra pakankamai maža partija. Teisingumo ministerijos duomenimis, demokratai turi 3392 narius, tačiau savivaldos rinkimuose ši politinė jėga suformavo 49 kandidatų sąrašus. Panašios strategijos – nedaug partijos narių, daug kandidatų sąrašų – laikosi ir valstiečiai žalieji.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė 60 kandidatų sąrašų, kai partijoje 12,8 tūkst. narių, Lietuvos socialdemokratų partija – irgi 60 sąrašų, o partijoje – 14,5 tūkst. narių. Darbo partija į rinkimus eina su 52 sąrašais ir vienija 9,7 tūkst. narių, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iškėlė 54 sąrašus bei turi 3,7 tūkst. narių.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė I. Petronytė teigia, kad taip gali būti elgiamasi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia stengiamasi laimėti arba gerai pasirodyti tose savivaldybėse, kur tokių šansų yra. Antra, ten, kur galimybių gerai pasirodyti nėra, sukalami kuoliukai būsimiems Seimo rinkimams, kurie vyks 2024 m.
„Kandidatai pasirodo, partijos pavadinimas šmėkščioja, tai didina matomumą bei žinomumą, o tai padės prieš 2024 m. rinkimus“, – teigia politologė.
I. Petronytė neatmeta, kad dalyvaudami rinkimuose netgi nepalankiose savivaldybėse demokratai taip tarsi baigia partijos skyrių formavimo procesą, nes į partiją susirinko labai skirtingų žmonių, todėl reikia laiko susiformuoti komandoms, įžvelgti, kuris lyderis daugiau žmonių patraukia į savo pusę.
„Čia įvairovė yra didžiulė. Mes kalbame ne apie atskilusią jėgą ar susijungusią partiją, bet apie visišką suėjimą iš skirtingų srovių, ir iš kairės, ir iš dešinės. Tokiais atvejais partijai reikia susidirbti, surasti bendrą modus vivendi (lot. „veikimo būdas“), nes tiek idėjiškai žmonės yra skirtingi, tiek ir skirtingos partijos buvo skirtingai valdomos. Tai 2023 m. gali būti išnaudojami kaip tam tikra treniruotė“, – teigė mokslininkė.
Kas, jei lūkesčiai nepasiteisins?
O kas bus jeigu pirmieji rinkimai demokratams bus nesėkmingi? Ar tai automatiškai reikštų partijos populiarumo mažėjimą nacionaliniu mastu bei signalizuotų tolesnes nesėkmes?
„Aš manau, kad tai nebus itin lemiantys rinkimai nacionaline prasme. Tai yra treniruotė, o treniruotes galima vertinti įvairiai. Jeigu treniruotėje sekasi, tai ir ūpas geresnis, ir pasitikėjimas savimi auga. Kitų akyse atsiranda didesnis autoritetas. Iš kitos pusės, jeigu treniruotėse pasiseka prasčiau, iš klaidų visada galima mokytis. Šitoje vietoje galima sakyti, kad prastas pasirodymas savivaldos rinkimuose nebūtinai reikš prastą pasirodymą nacionaliniuose rinkimuose“ – pabrėžė politologė I. Petronytė.
Kita vertus, pasak politologės, dėl savivaldos rinkimų specifikos kandidatai nelabai gali pasinaudoti bendru partijos populiarumu, išskyrus nebent panaudoti lankstinukus ar plakatus su Sauliaus Skvernelio nuotrauka.
„Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad šių metų vasario mėnesį Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ buvo antra populiariausia partija (10,1 proc.) po socialdemokratų (15,2 proc.), o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai išsirikiavo trečioje pozicijoje (10 proc.).
„Baltijos tyrimų“ sausio mėnesį atlikta apklausa parodė, jog už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų 14,7 proc., už socialdemokratus – 14,4 proc., o už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 11,7 proc. respondentų.
Iš viso demokratai savivaldos rinkimams, kaip minėta, suformavo 49 kandidatų sąrašus, iškėlė 1372 kandidatus, iš kurių 50 turi teistumą.
Beje, pagal iškeltų kandidatų skaičių demokratai labai atsilieka nuo socialdemokratų, kurie iškėlė 2368 kandidatus. Paprastai laikomasi nuostatos, kad vienas kandidatas, net jeigu yra visai nežinomas, gali atnešti iki 10 balsų, nes už asmenį vis tiek balsuos šeimos nariai, geri draugai, giminaičiai, bendradarbiai.
Savivaldos rinkimuose taip pat dalyvauja 32 politiniai komitetai, kurie iškėlė 1003 kandidatus, bei 5 partijų koalicijos, iškėlusios 271 kandidatą.
Savivaldos rinkimų pirmasis turas vyks 2023 m. kovo 5 d.
