Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui pateiks praėjusių metų veiklos ataskaitą.
„Susipažinau. Čia tas žanras, kuris buvo ir prieš ketverius metus išsakytas ir pats tą dilemą turėjau. Tu turi pateikti Vyriausybės ataskaitą už buvusios Vyriausybės veiklą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, prieš ketverius metus konservatoriai labai aktyviai kalbėjo, kad reikėtų keisti Seimo statutą, kad ministrų kabineto ataskaita būtų pateikiama vėliau.
„Iniciatyvos neparodė, dabar patys ant to pačio grėbliuko užlipo“, – juokėsi opozicijos lyderis.
S. Skvernelis teigė, kad pirmoji Vyriausybės ataskaita nevisiškai atitinka Statuto reikalavimų, kadangi neapžvelgia visų Vyriausybės metų, o koncentruojasi į penkių mėnesių veiklą, kalba apie pandemijos valdymą, apžvelgiami bendri strateginiai rodikliai, kas susiję su Lietuvos strategine pažanga.
„Šioje situacijoje kažko kito tikėtis buvo sunku“, – teigė politikas.
Kalbėdamas apie Vyriausybės ataskaitoje pristatomus penkis prioritetus, S. Skvernelis teigė, kad jie yra pakankamai neapibrėžti, siekiama pokyčių tose srityse, kuriose tą darė visos vyriausybės.
„Konkretumo trūksta, bet tai toks pirmos ataskaitos žanras, kada reikia atsiskaitinėti, iš esmės, už buvusios Vyriausybės veiklą“, – kalbėjo jis.
Vertindamas bendrai penkių mėnesių I. Šimonytės kabineto veiklą, S. Skvernelis tikino, kad mato daug chaoso, nesusikalbėjimo Vyriausybėje, baimės priimti ryžtingus sprendimus.
„Nematomi ministrai, kai kuriuos ir Seime sunku pamatyti, reikia specialiai kviestis. Toks nevienareikšmiškas vertinimas“, – sakė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis įvertino ir bene daugiausiai aptariamą Vyriausybės narį – sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
„Norisi, kad tas ministras, ypatingai šioje situacijoje, kai mes turime pagrindinę temą pandemiją, kad jis būtų ne tik, kad daugiau matomas, bet gebėtų ir konkrečiai komunikuoti.
Suprantu, kad ministras nėra sveikatos specialistas, nėra susipažinęs su šia sudėtinga sistema, jam sunku atsakyti į konkrečius klausimus, atsakoma yra aptakiomis frazėmis „stengsimės“, „žiūrėsim“, „bandysim“.
Bet jau reikėtų mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. To konkretumo trūksta, dėl to ministras jaučiasi nekomfortabiliai ir bijo dalyvauti ir spaudos konferencijose, bijo dalyvauti ir susitikimuose, bijo ir į Seimą ateiti. Matot, kiek reikėjo įdėti pastangų, kad jis Seime pasirodytų“, – ministrą kritikavo S. Skvernelis.
Paklaustas apie kitus ministrus, ar jie pateisino lūkesčius, S. Skvernelis giliai atsiduso.
„Aš galbūt pasikartosiu, kalbant apie ministrų matomumą, aktyvumą ir savo pozicijos atstovėjimą, aš tikrai matau aktyvų užsienio reikalų ministrą. Mes galime diskutuoti dėl užsienio politikos kai kurių dalykų, bet turime apie ką diskutuoti. Tikrai yra aktyvus ir atlieka savo darbą“, – apie Gabrielių Landsbergį pasisakė opozicijos lyderis.
S. Skvernelis įvertino ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės dedamas pastangas.
„Daugiau kažką išskirti tikrai man yra sudėtinga. Norint vertinti, reikia darbus matyti, darbų kol kas nėra“, – sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis taip pat ragino įsiklausyti į Didžiojo šeimos gynimo maršo organizatorius.
„Įsiklausyti į tą visuomenės nuomonę, ypač tais diskutuotinais klausimais, kurie buvo. Tas diskusijas į Seimą perkelti reikėtų. Palaukime mes tų įstatymų, kurie viešojoje erdvėje plevena kažkur tai, bet mes kalbame apie tai, nežinodami, apie ką kalbame, neturėdami projektų. Nėra sąžininga ir prieš jų rinkėjus.
Jei tu atėjai labai aiškiai su trimis klausimais į Seimą, patekai, peržengei 5 proc., pažadėjai per 100 dienų tuos klausimus išspręsti, praėjo daugiau nei 100 dienų, o net įstatymo projektų nėra. <...> Reikia ieškoti kompromiso, tobulinti, kažką priimti, kažką atmesti. Daugiau tokie tik-tokiniai veiksmai, o ne realūs veiksmai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vyriausybė pateiks praėjusių metų veiklos ataskaitą
Kaip Vyriausybės ataskaitoje teigia Ingrida Šimonytė, kadangi aštuonioliktoji Vyriausybė darbą pradėjo COVID-19 pandemijos įkarštyje, jos suvaldymas ir su tuo susiję kiti darbai tapo svarbiausi darbotvarkėje.
Ataskaitoje nurodoma, kad dėl pandemijos, pernai, palyginti su 2019 metais, bendras Lietuvos prekių eksportas sumažėjo nuo 29,6 mlrd. iki 28,6 mlrd. eurų, lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus sumažėjo 4,8 proc., nedarbas padidėjo 2,2 procentinio punkto iki 8,5 proc., o užimtų gyventojų sumažėjo 1,5 procento. Nepaisant to, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis praėjusiais metais šalyje sudarė 1421 eurą ir didėjo 9,6 procento.
Ataskaitoje nurodoma, kad siekiama, jog paramą gautų labiausiai nuo COVID-19 nukentėję ir skaudžiausias pasekmes patiriantys verslai.
„Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suplanuota valstybės parama siekia per 330 mln. eurų. Imtasi reformuoti inovacijų, duomenų atvėrimo sritis, stiprinti atstovavimą Lietuvos ekonominiams interesams pasaulyje“, – rašoma dokumente.
Daugiausia dėmesio Vyriausybė žada skirti penkioms kadencijos reformoms: valstybės tarnybos pertvarkai, pažangos programai „Tūkstantmečio mokyklos“, EDtech skaitmeninei švietimo transformacijai, inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimui, taip pat ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimui.
Seimo statute numatyta, kad metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.
Ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje turi dalyvauti visi ministrai.
Birželio 8 dieną Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, o jos pabaigoje parlamentarai gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti visi Seimo komitetai.
