Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.
Anot statistikų, dėl gyventojų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai, palyginti su 2019 metais, padidėjo 13,4 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 5,1 proc. ir buvo 2,6 punkto mažesnis nei užpernai. 2020 metais žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,9 proc., kituose miestuose – 24,1 proc.), kaime – 26,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2019 m., padidėjo 1,2 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 0,9 procentinio punkto, kituose miestuose – 2 procentiniais punktais), o kaime – sumažėjo 1,6 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygis pagal amžių
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 20 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 16,3 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 27,8 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2020 m. sudarė 17,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 24,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 45,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,8 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 2, senatvės pensininkų – 4,4 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2020 m. padidėtų iki 29,6 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 9,5 iki 8,7 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2020 m. padidėtų nuo 17,1 iki 30,2 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 20 iki 36,1 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2020 m. sudarė 5,1 proc., palyginti su 2019 m., jis sumažėjo 2,6 procentinio punkto. 2020 m. apie 140 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2020 m. absoliutaus skurdo riba – 257 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,9 proc., kituose miestuose – 5,5 proc.), kaime – 7,5 proc.
Absoliutaus skurdo lygis pagal amžiaus grupes
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2020 m. jis sudarė 5,6 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,8 procentinio punkto.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2020 m. sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 5,7 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 16,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (12,1 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 31,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto, bedarbių – 6,5, o senatvės pensininkų – 3,3 procentinio punkto.
Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2020 m. padidėtų iki 12,3 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2020 m. padidėtų nuo 16,9 iki 38,6 proc.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1‑236 patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2020 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,1 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
