Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Jaroslovo Neverovičiaus, prezidento ir susisiekimo ministro susitikime daugiausiai dėmesio skirta kelių finansavimo reformai.
„Prezidentas jau prieš metus buvo pasiūlęs skaidrinti sistemą. Prezidentas, kiekvieną kartą dirbant regionuose, savivaldybėse, girdi apie poreikį didinti finansavimą keliams, asfaltuoti, užtikrinti daugiau tęstinumo šiuose projektuose.
Džiugu išgirsti, kad būtent tokius pasiūlymus susisiekimo ministras pristatinėja“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo J. Neverovičius.
Prezidento patarėjo teigimu, G. Nausėda ir M. Skuodis taip pat aptarė viešojo transporto stiprinimą.
„Kaip išnaudoti dabartinį finansinį potencialą, papildomus europinius pinigus, kad turėtume visai kitokį viešąjį transportą Lietuvoje“, – sakė J. Neverovičius.
Pasak jo, aptarta ir tai, kad Lietuva turėtų iki 2026 m. pabaigti „Rail Baltica“ projektą. Visgi Estijos „Rail Baltica“ vadovas kiek anksčiau viešai teigė, kad Estija nespės iki 2026 m. baigti savo projekto dalies, tam reikia papildomų finansų.
„Prieita išvados, kad 2026 m. terminas Lietuvoje turėtų būti išlaikytas kaip tikslas įgyvendinti visą projektą, tame tarpe ir kalbant apie tą dalį nuo Kauno iki Vilniaus. Tai yra apie galimybę iki 2026-ųjų pabaigos iš Vilniaus nuvažiuoti europine vėže iki Varšuvos“, – teigė J. Neverovičius.
Lietuvos kelių padėtis nedžiugina
„Pristačiau [prezidentui], kokią situaciją šiandien turime. O situacija, deja, nedžiugina. Šiandien iš visų valstybinės reikšmės kelių 38 proc. neatitinka susisiekimo ministro, mano paties, nustatytų reikalavimų.
Valstybės kontrolė dar sako, kad tie reikalavimai yra nepakankamai ambicingi. Šiandien mes turime 73 tiltus, viadukus, kurie reikalauja skubių darbų. Natūralu, situacija reikalauja pokyčių ir aptarėme, kaip prioritetizuojant kitaip lėšas, galėtumėme išjudėti iš šios situacijos“, – po susitikimo su šalies vadovu kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Ministro teigimu, pokalbio metu aptarti ir pagrindiniai kelių finansavimo sistemos pertvarkos aspektai, vienas svarbiausių – skaidrumo didinimas.
„Neslėpkime, ir pats žinau iš susitikimų ir girdžiu iš prezidento, kad savivaldybės skundžiasi, kad kartais neaišku, kodėl vienos savivaldybės gauna finansavimą už kažką, kitos negauna, kokiais kriterijais yra priimami tam tikri sprendimai“, – sakė M. Skuodis.
Ruošia skaidrinimo reformą
Pasak jo, artimiausiu metu Vyriausybė svarstys kelių finansavimo reformą, kurios tikslai yra padidinti kelių finansavimo skaidrumą, supaprastinti sistemą, panaikinti kai kurias dabar sukurtas programas, nuo žvyrkelių asfaltavimo ir rezervo dalinimo.
„Kitaip sakant, savivaldybėms suteiktume daugiau laisvės pačioms priimti sprendimus, nes jos pačios geriau žino, kuriuos objektus reikia tvarkyti, asfaltuoti. Mainais mes įstatymo lygmeniu siūlome savivaldybėms užtikrinti skaidrumą ir viešumą.
Iš valstybės pusės savivaldybės galės gauti lėšas tik tada, jeigu turės patvirtintas viešas tvarkas, pagal kurias pasirenkami objektai, kurie yra tvarkomi ar asfaltuojami. Pagal tas tvarkas turės būti sudarytos objektų eilės bent trejų metų laikotarpiui ir paskelbtos viešai.
Tokiu atveju, visi gyventojai visose savivaldybėse labai aiškiai žinos, kokie objektai tvarkomi, kodėl tvarkomi. Šiandien, deja, tik pusė savivaldybių tokias tvarkas turi“, – reformą aiškino M. Skuodis.
Ministras pasisakė ir apie „Rail Baltica“.
„Nepaisant mūsų kaimynų pareiškimų, kurių gali būti įvairių ir įvairių bus, mes laikomės principinės nuostatos, kad projektą turime įgyvendinti iki 2026 metų.
<...> Galiu labai aiškiai pasakyti – lenkai planuoja vėžę turėti iki Lietuvos sienos 2027 metais. Tai reiškia, kad mes turime padaryti viską, kad Kaunas, Vilnius būtų sujungtas su Lenkija iki to paties laikotarpio.
Lygiai taip pat, Latvijos ministras man yra pažadėjęs, kad Ryga su Lietuvos siena panašiu laikotarpiu turi būti sujungta, o mes statybas jau šiuo metu iki Latvijos sienos vykdome.
<...> Čia yra svarbiausia pagal nustatytus terminus viską padaryti, kad 2026 metais jau galėtumėme keliauti iš Kauno, Vilniaus į Varšuvą į Rygą. Ir labai tikiuosi, kad ir kaimynai lygiai taip pat pasitemps, kad galėtumėme pasiekti ir juos“, – kalbėjo M. Skuodis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Susisiekimo ministerija dar šiais metais ketina pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų administravimo sistemą, ją padaryti aiškią ir suprantamą.
Pagal svarstomą naują modelį didės finansavimas visų savivaldybių vietiniams keliams. Tai taps įmanoma atsisakant Biudžeto įstatyme Susisiekimo ministerijai suteiktos teisės didelę Kelių programos lėšų dalį skirti Seimo nustatytiems tiksliniams projektams, taip pat atsisakant 5 proc. programos biudžeto rezervo.
