Aistė Aistė, Viktorija Viktorija bei Erika Erika jau gerai žinomos internautams, nes iš šių „Facebook“ anketų rašoma vaikams su pasiūlymais žaisti žaidimą „Šaunuolė“.
28-erių Neringa socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino susirašinėjimu su viena iš šių interneto veikėjų, prisidengusia Aistės Aistės vardu. Neringa neslepia, jog susirašinėti su ja pradėjo todėl, kad jau prieš kurį laiką pamatė įrašą internete, kur toks žaidimas pavirsta į skatinimą nusižudyti.
„Norėjau ištraukti visą žaidimo eigą ir paviešinti, kad daugiau žmonių būtų apsaugoti. Dauguma žmonių bijo viešumos, nors nei vienas nežinom, ar koks vaikas nenorės žaisti žaidimo iki galo“, – tv3.lt naujienų portalui paaiškino ji.
Iš pradžių susirašinėjimo iniciatorė Aistė Aistė Neringai pasiūlė žaisti minėtą žaidimą, iš esmės pagrįstą paliepimų vykdymu. Neringai sutikus žaisti, „Facebook“ vartotoja Aistė Aistė ima diktuoti po žingsnelį, ką reikia padaryti, ir prašo siųsti nuotraukas atlikus kiekvieną veiksmą. Paliepusi susirasti plaukų džiovintuvą, prašo jo nuotraukos. Tuomet – džiovintuvą liepia įsijungti ir vėl atsiųsti nuotrauką.
Veiksmas persikelia į vonios kambarį, liepus vonią prisleisti vandens ir įrodyti tai, atsiunčiant dar vieną nuotrauką. Rašančioji liepia nusirengti ir nufotografuoti visas kojas, tačiau su ja susirašinėjanti Neringa to nepadaro. O štai, Aistė Aistė liepia prisiekti, kad nurodymai vykdomi.
Jai prisiekus, liepia lipti į vonią ir atsigulti tiek, kad vandens būtų iki kaklo ir liepia merginai veikiantį plaukų džiovintuvą pridėti prie savo lytinių organų, kol yra vonioje. Prieš tai skaičiuoja iki 6-ių.
Neringa, tuo tarpu, nebeatsako ir nereaguoja į Aistės Aistės prašymus atrašyti ar klausimus apie tai, ką ji veikia. Taigi Neringa pokalbį nutraukia po savižudybę skatinančio paliepimo.
Neringa užsiminė, jog apie atvejį pranešė policijai, tačiau atsakymo vis dar laukia. O internautai, reaguodami į Neringos įrašą, ėmė dalintis savais susirašinėjimais su ta pačia „Facebook“ vartotoja.
„Vaikų linijos“ psichologė: periodiškai sulaukiame tokių nusiskundimų
„Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė užsimena, kad savižudybes ar savęs žalojimą skatinančių žinučių vaikams rašymas „Vaikų linijos“ savanoriams nėra naujiena.
„Periodiškai sulaukiame vaikų nusiskundimų, kuomet jie dalinasi, kad internete aptiko arba susidūrė su kažkokiu turiniu, kuris yra savižudiško pobūdžio. Tai, viena vertus, aš galvoju internetas yra ta vieta, kur yra pačios įvairiausios informacijos ir mes tikrai niekaip neišvengsime to, kad vaikai, kurie smalsūs, kurie tyrinėja, kurie landžioja po įvairiausias vietas, gali susidurti su tokio pobūdžio informacija“, – patikino psichologė.
Ji pabrėžia, jog vaikai yra sąmoningesni ir patys kalbasi su artimaisiais ar kreipiasi į „Vaikų liniją“, kai sulaukia netinkamo pobūdžio žinučių. Tačiau svarbu tėvams imtis priemonių iš anksto, kad vaikas galėtų suprasti, kokios žinutės yra netinkamo pobūdžio ir kaip į jas reaguoti, nes netgi naudojant programėles, neleidžiančias prieiti prie smurtinio ar seksualinio turinio internete, negali apsaugoti vaiko nuo netinkamų žinučių gavimo iš kitų žmonių.
„Tikrai labai svarbu nuolatos palaikyti ryšį su vaiku ir visą laiką vertinti kritiškai visą tą informaciją, kurią matome internete, naudotis savo patirtimi, rodyti vaikams pavyzdžius, kokios yra netikros anketos, aiškinti, kokia informacija gali būti žalinga.
„Štai, pavyzdžiui, sakyti: „Žiūrėk, gavau tokią keistą užklausą iš žmogaus, kurio nepažįstu“. Klausti vaikų: „Kas jums atrodo keista tokioje anketoje?“ Tokiu būdu didinti kritinį pastabumą vaiko, kad sulaukęs žinučių žinotų kaip elgtis“, – sako J. S. Jasiulionė.
Pataria nebausti vaikų radus netinkamų susirašinėjimų su nepažįstamaisiais
Pavojingiausia, jos manymu, yra, kai vaikai užmezgą santykį su nepažįstamaisiais internetu, nes būtent tada vaikui yra kur kas sunkiau atsispirti paliepimams, prašymams ar siūlymams žaisti žaidimus.
„Tada net ir bendravimas su nepažįstamu žmogumi vaikui atrodo gana saugus. Todėl tėvai turi kalbėti su vaikais, kaip yra svarbu su tais nepažįstamais žmonėmis neįsitraukti arba atsisakyti vykdyti kažkokius keistus prašymus“, – sako ji.
J. S. Jasiulionės teigimu, radus vaikų susirašinėjimus su nepažįstamaisiais nereikia grasinti vaikams telefono atėmimu ar jo anketų ištrinimu iš socialinių tinklų, nes tai vaikai supranta kaip bausmę, o ne pagalbą.
„Kartu su vaiku susitarti, kad man yra svarbu rūpintis jo saugumu, paaiškinti: „Aš, kaip suaugęs, esu atsakingas už tai, kad tu būtum saugus, tai pažiūrėkim kartu, kas ten vyksta“.
Kartais tėvai sako, kad nežino, ką vaikai veikia internete, tai gali būti, kad vaikas bijo mums papasakoti, nes nuvertiname jo veiklą sakydami, kad jis nesąmonėm užsiima arba kad mes iš tiesų nelabai domimės“, – paaiškina specialistė.
Siūlo neleisti per anksti susikurti socialinių tinklų arba juos tikrinti
Psichologės vertinimu, labai dažnai vaikai pirmąjį išmanų telefoną gauna labai jauname amžiuje be paaiškinimų, kokių grėsmių vaikui galima tikėtis internete ir kaip į jas reaguoti.
„Neretai jau ikimokykliniame amžiuje gauna telefonus ir tikrai yra paleidžiami į tą pasaulį be jokių aiškių gairių. Nu, aš sakyčiau, nėra šansų apsaugoti vaiką, kad jis nesusidurtų su kažkokiu ar nemaloniu elgesiu, ar netinkamu turiniu internete, nes šio turinio yra labai daug“, – tikina ji.
Optimalus amžius, kada vaikui iš tiesų jau gali būti reikalingas telefonas, jos manymu, yra ankstyvoji paauglystė baigiant pradinę mokyklą. O ikimokyklinio amžiaus vaikams turėti telefono vis dėlto nėra būtina.
Pataria atkreipti dėmesį, jog prie socialinių tinklų, kaip „Facebook“, galima registruotis tik nuo 13-os metų, tai tėvai leisdami prisijungti anksčiau, rodo, kad vaikas gali meluoti savo amžių esant reikalui. Visgi, leidus vaikams naudotis socialiniais tinklais anksčiau, psichologės galva, reikėtų patikrinti, ką vaikas ten veikia.
„Pavyzdžiui, jeigu jaunesnis 8-10 metų vaikas žaidžia žaidimus ir bendrauja su kažkuo „Discorde“, būtų gerai, jei tėvai laikas nuo laiko su vaiku pasitikrintų, kas per žmones, su kuriais jis bendrauja, ar tikrai jis nesulaukė kažkokių piktų žinučių, nes kartais vaikai slepia tokius dalykus bijodami tėvų reakcijos“, – pataria „Vaikų linijos“ psichologė.
