Po naujųjų metų Didžioji Britanija paskelbė naikinanti vadinamąjį „tamponų mokestį“ ir atšaukė moterų higienos produktams taikomus papildomus pardavimo mokesčius.
Daugelis kitų šalių taip pat yra pasielgusios panašiai, įskaitant Australiją, Kanadą ir Indiją. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis mokestis netaikomas keliose valstijose, įskaitant Niujorką ir Floridą.
Kai kurios šalys eina ir žingsniu toliau – dar praėjusių metų rudenį Škotijos parlamentas vienbalsiai balsavo už įstatymą, kuris suteikia moterims teisę nemokamai gauti higienos produktų visuomeniniuose pastatuose.
Lietuvos politikai taip pat bando sekti didžiųjų pasaulio šalių pėdomis – jau kurį laiką Seime suburtoje iniciatyvinėje grupėje svarstomi panašių įstatymų pataisų rengimai. Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė Dovilė Šakalienė tv3.lt patvirtina, jog artėjančioje pavasario Seimo sesijoje jau galima tikėtis ir realių įstatymų pakeitimų projektų.
Apie tai kalbėti daug kam nedrąsu
„Menstruacijų skurdas“ – taip vadinamas moteriškų higienos priemonių nepriteklius, negalėjimas jų įsigyti dėl finansinių ar kitokių priežasčių.
Kauno moterų draugijos pirmininkė Vilija Žukauskaitė teigia, jog ši problema yra reali, o praktikoje su įvairiais jos pavyzdžiais tenka susidurti neretai.
„Pavyzdžiui, mes turėjome tokį atvejį, kai iš tėvų buvo atimtos tėvystės teisės ir 19-os metų sesuo augino dvi jaunesnes seseris. Esant tokiai šeimai, nepaisant to, kad yra kažkokia socialinė pašalpa, jos nuolat susidurdavo su nepritekliumi. Higienos priemonės toms mergaitėms, paauglėms tikrai ne visada buvo prieinamos“, – pasakoja V. Žukauskaitė.
Visgi dažna moteris esą nėra linkusi kalbėti šia tema ir pripažinti, jog susiduria su sunkumais. Pasak V. Žukauskaitės, tai itin intymu ir asmeniška, o visuomenėje vis dar susiduriame su gėdos jausmu kalbėdami apie moterų lytiškumo problemas.
„Aš noriu pasakyti, kad apie tai yra sunku kalbėti. Pas mus dar yra toks apsimestinis požiūris, kad tai yra tabu, gėda. Tai yra neišvengiama ir nepriklauso nuo moters ir merginos, ji negali rinktis, tai tiesiog vyksta“, – aiškina Kauno moterų draugijos vadovė.
Lietuvoje trūksta tyrimų
Parlamentarė D. Šakalienė sveikina užsienio šalių iniciatyvas didinti moterų higienos priemonių prieinamumą. Jos nuomone, Lietuvoje ši problema yra tiesiogiai susijusi ir su didesne moterų skurdo rizika.
„Menstruacinių higienos priemonių prieinamumas – ir būtent kokybiškų, užtikrinančių orią savijautą – yra būtinųjų moters poreikių tenkinimo dalis.
Žinoma, turint omenyje, kad Lietuva užtikrinant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises vis dar atrodo labai prastai – nuo kontraceptikų prieinamumo, jų kompensavimo rizikos grupėms iki lytinio švietimo kokybės – menstruacijų skurdo klausimas yra mūsų visuomenei labai naujas ir neišdiskutuotas”, – sako politikė.
Pasak D. Šakalienės, Škotijoje atlikti tyrimai rodo, jog ten kas penkta moteris susiduria su „menstruacijų skurdu” – dėl per mažų pajamų negali leisti sau įsigyti higienos priemonių. Lietuvoje tokio masto tyrimai esą dar nebuvo atlikti, tačiau bendrą vaizdą susidaryti galima ir remiantis kitais rodikliais.
„Atsižvelgiant į skurdo lygį mūsų valstybėje bei moterų teisių užtikrinimo iššūkius, vargu, ar situacija pas mus būtų daug geresnė. Tad spekuliatyviai galima būtų vertinti, kad su šia problema gali susidurti daugiau nei 200 tūkst. mergaičių ir moterų”, – aiškina parlamentarė.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė tvirtina, jog prieš galvojant apie bet kokius įstatyminius pokyčius, Lietuvoje taip pat būtinai reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą ir išsiaiškinti, kokių tiksliai priemonių galėtų būti imtasi.
„Mano nuomone, tai matyt būtų aktualu, bet, kad to imtis, reikėtų padaryti paruošiamuosius darbus. Visų pirma, įvertinti situaciją, jeigu atlikti ne tyrimą, bent jau platesnę apklausą.
Reikėtų susitikti su tomis pačiomis paauglėmis, merginomis, išsiaiškinti, koks yra tas poreikis, kokie paketai būtų dalijami, kur jie būtų dalijami“, – teigia J. Šeduikienė.
Kainos įkandamos ne visiems
Moterų informacijos centro vadovės nuomone, „menstruacijų skurdo“ problema labiausiai paliečia moteris, gyvenančias sunkesnėmis, neįprastomis sąlygomis.
„Mano manymu, visų pirma reikėtų pasižiūrėti į tą sunkesnę grupę, globos įstaigas, kokia ten yra situacija. Ar ten paauglės merginos gyvenančios tokiuose namuose turi priėjimą prie paketų ir gali jų įsigyti. Vaikų namuose, įkalinimo įstaigose – kaip ten viskas vyksta, ar ten yra aprūpinama“, – sako J. Šeduikienė.
Jautresnėms socialinėms grupėms priklausančios moterys esą neretai turi mažesnius finansinius išteklius. Čia susiduriama ir su pagrindine problema – aukštomis higienos prekių kainomis.
Remiantis Pricer.lt pateikiamais duomenimis, vienos 16 vienetų tamponų dėžutės kaina gali svyruoti nuo 1,63 eurų iki 19 eurų. Vieno 10 vienetų paketų pakelio kaina svyruoja nuo 0,47 euro centų iki vieno euro.
Pagal vidutinę menstruacijų ciklo trukmę (3–5 d.) bei rekomenduojamą priemonių keitimo dažnumą (bent kas 4–6 val.), kas mėnesį tokias priemones pirkti gali tekti du ar daugiau kartų.
Tokiu atveju, per metus, viena moteris būtinosios higienos priemonėms gali išleisti nuo 17 iki daugiau nei 100 eurų, priklausomai nuo pasirinktos priemonės. Jeigu šeimoje moterų yra daugiau nei viena, išleidžiama suma taip pat kyla kelis kartus.
„Tų paketų pasirinkimas yra labai įvairus. Kokybiškesnių, geresnių kainos kai kam gali būti sunkiai įkandamos. Kitu atveju, ne visi galbūt gali naudotis paketais, naudojasi tais būdais, kaip seniau prieš 25 ar 30 metų moterys spręsdavo šitas problemas“, – aiškina Moterų informacijos centro direktorė.
Higienos priemonės būtų dalinamos viešose vietose
D. Šakalienė tiki, jog dar šiais metais Lietuvoje galėtų pasirodyti pirmi rimti įstatyminiai projektai, kurie moterų higienos prekes padarytų prieinamas visiems.
„Šiuo metu svarstome drauge su iniciatyvine grupe įstatymų pataisų rengimą. Taip pat kaip Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė siūlysiu įtraukti šį klausimą į mūsų grupės darbo planą. Kalbėsimės su kolegomis, viliuosi, kad surengsime klausymus su suinteresuotomis pusėmis ir parengsime teisėkūros pasiūlymus jau pavasario sesijoje“, – sako D. Šakalienė.
O kaip tokia iniciatyva galėtų atrodyti realiame gyvenime? Kol kas planuose yra remtis užsienio šalių pavyzdžiu – higienos priemones nemokamai dalinti viešosiose įstaigose, galbūt darbovietėse.
„Būtų logiška pradėti nuo higienos priemonių moterims prieinamumo užtikrinimo sveikatos priežiūros bei ugdymo įstaigose, taip pat bibliotekose. Šių įstaigų tualeto kambariuose esančios higienos priemonės nestigmatizuotų ir užtikrintų galimybę diskretiškai jomis pasinaudoti pagal poreikį.
Be abejo, būtų puiku, jei valstybės bei savivaldos institucijos parodytų gerąjį pavyzdį ir pasiūlytų darbuotojams bei lankytojams skirtuose tualeto kambariuose nemokamų higienos priemonių moterims”, – apie tai, kaip nauja sistema galėtų atrodyti pasakoja D. Šakalienė.
Higienos prekių trūkumas gali paveikti ir psichologiškai
Įmonės „Procter&Gamble“ užsakymu 2019 m. atlikta apklausa parodė, jog 1 iš 8 merginų Lietuvoje patiria moteriškos higienos priemonių stygių. Situacija esą dar prastesnė Latvijoje – 1 iš 6 merginų ar jos draugių yra praleidusi įvairias veiklas, užsiėmimus ar pamokas, nes mėnesinių metu neturėjo higienos priemonių. Estijoje tokią situaciją išgyventi teko kas dešimtai jaunai merginai.
Psichologė Irena Pėstininkienė teigia, kad nepriteklius jautrių situacijų metu daro itin neigiamą įtaką merginos savivertei ir menkina pasitikėjimą savimi.
„Viena svarbiausių mergaitės paauglystės patirčių yra mėnesinių atsiradimas. Jaunos merginos, kurios moteriškumas tik pradeda formuotis, susiduria su nenuspėjamais pokyčiais – keičiasi hormonų pusiausvyra, kinta kūno formos. Jos išgyvena nežinomybę, kurią lydi nerimas, baimė ir sumišimas. Tenka mokytis naujų higienos įgūdžių, reikia prisitaikyti prie kas mėnesį vykstančių kūno ciklo pokyčių. Tai kelia nemažai iššūkių ir fizinių nepatogumų“, – sako I. Pėstininkienė.
Pasak psichologės, nuolat pasikartojant traumuojančioms situacijoms sulaukiama neigiamos įtakos asmeniniams jaunų merginų pasiekimams, paauglėms gali kilti bendravimo sunkumų, jos nuolat jausis nusivylusios.
„Higienos priemonių trūkumas, baimė patirti gėdą gali skatinti pamokų praleidimą, nenorą įsitraukti į įprastas kasdienes veiklas, atsiribojimą nuo bendraamžių. Šiuo laikotarpiu paauglei būtinos ne tik higienos priemonės, bet ir tinkama pagalba bei palaikymas“, – tvirtina specialistė.
Internetinio tyrimo metu buvo apklaustos 307 merginos nuo 18 iki 24 metų amžiaus.
