Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja visuomenininkas, žurnalistas ir buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Ar viešumas padeda išspręsti tokias problemas? Kalbant apie Kauno atvejį, galbūt tai, kad jūs paviešinote šią istoriją, padėjo šiek tiek greičiau priimti sprendimus, kaip galvojate?
S. Malinauskas: Aš galvoju, kad žmonės dėl to ir kreipiasi į mane, kad jie nori atkreipti dėmesį, viešumas pasiekia šimtatūkstantinę auditoriją. Institucijos kitaip pradeda judėti, bet aš jokiu būdu nesumenkinu institucijų.
Tiesiog reikia suprasti, kad yra didžiuliai krūviai ir, be jokios abejonės, tai, kas yra parodoma, yra ledkalnio viršūnė. Aišku, aš išsirenku tuos kraštutinius galbūt šiek tiek atvejus. Vėlgi, nereikia galvoti, kad čia yra kasdienės situacijos, bet panašių, švelnesnių situacijų yra.
Pavyzdžiui, viena iš bėdų, kodėl persekiojamos moterys, kodėl jos turi, pavyzdžiui, bėgti, išsikelti ir taip toliau? Dėl to, kad policija nelabai reaguoja, jeigu nėra smurto, ar ne? Yra Baudžiamojo kodekso straipsnis „asmens terorizavimas“, turi būti pakartotinumas, turi būti pavojingumas veikos ir panašiai.
Bet jeigu tiesiog ateina moteris, sako: „Aš mėnesį gyvenu persekiojama vyro ir visiškai nenoriu jo dėmesio, o jis praktiškai yra visą laiką šalia, ir dabar mano darbuotojai žino, ir mano artimieji žino, ir mano kaimynai žino ir man yra baisu“, dažnai tai netraktuojama kaip nusikalstama veika, arba tiesiog pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuris ilgai trunka ir gali būti, kad pasibaigs niekuo.
Kaip spręsti tokią problemą? Atrodytų nelogiška laukti kažkokio smurto protrūkio, ar ten jau kažkokios nusikalstamos veikos, ar net nužudymo.
S. Malinauskas: Lietuvoje jis išspręstas labiau ant popieriaus negu praktikoje. Dalykas, kuris naudojamas teisinėje technikoje, vadinasi orderis, kuris neleidžia artintis per tam tikrą atstumą prie asmens.
Lietuvoje lygiai taip pat teismas gali išduoti tokį orderį. Klausimas, kas atsitiktų, jeigu jis yra pažeidžiamas? Čia yra labai dažnai problema. Labai dažnai toks orderis yra išduodamas, bet paskui yra sakoma: „Žiūrėkite, arba mes atsitiktinai prasilenkėme, arba aš nežinojau, kad tas asmuo tenai yra“.
Arba jeigu yra nustatoma, kad tai yra pažeidimas, yra tiesiog per menkos bausmės. Vėlgi labai lengva kalbėti apie griežtesnes bausmes dabar visur. Pas mus ir taip įkalinimo įstaigos yra prigrūstos žmonių, mes čia Europos Sąjungoje esame vieni iš lyderių, bet galbūt reikėtų kalbėti ne apie tai, kad ta bausmė turi būti super griežta, dabar kelkime žmogų iš karto į pataisos įstaigą, bet apie tai, kad, pavyzdžiui, asmuo yra įspėjamas.
Jeigu jis pirmą kartą padaro pažeidimą, kad ir netyčinį, jam yra skiriama piniginė bausmė, bet jam iš karto yra sakoma: „Žiūrėk, tu dabar susimokėsi tiek, kad tau tai būtų skausminga, bet kitą kartą susimokėsi dar daugiau, o trečią kartą tu sėsi“. Jeigu tie laiptukai veiktų, tai mano galva vis dėlto daug žmonių, jeigu jie yra adekvatesni, galbūt peržiūrėtų savo elgesį.
Jūs paminėjote, kad žmonės kreipiasi ir pasakoja savo istorijas. Kodėl, jūsų manymu, Lietuvoje vis dar nepavyksta išspręsti problemos, kai žmonės kenčia nuo neadekvačių kaimynų ar persekiojimo, ir kodėl šiai temai skiriama tiek mažai dėmesio?
S. Malinauskas: Kai mes kalbame apie kaimynus, buvo epizodas, kur vienoje pusėje daugiau negu 100 kartų, ten viena pusė 25 kartus kvietė pareigūnus, kita virš 90 kartų. Jie važinėja ir nei karto nėra iš esmės jokio ikiteisminio tyrimo, kuris pasibaigtų rezultatyviai – surašomi protokolai, ten tiriama, bet paaiškėja, kad nėra jokio nusikaltimo.
Ten skambinama dėl muzikos, dėl kieme krykštaujančių vaikų muzikos dienos metu, bet kur yra bėda? Ginčai tarp kaimynų yra visiškai normali situacija, taip atsitinka. Ypač jeigu šalia gyvena, sakykim, ligotas, senyvo amžiaus žmogus, kuriam reikia visiškos tylos, visiškos ramybės ir panašiai.
Klausimas, kodėl policija tiek kartų važiuoja? Man, aišku, policija pateikė atsakymą, kad nevažiuosim, kažkas atsitiks, liksim kalti, bet iš tikrųjų tada reikėtų jau aktyviau taikyti atsakomybę dėl melagingo iškvietimo ir tarnybų trukdymo – galbūt tai padėtų išspręsti.
Bėda yra ta, kad mes kartais nepamatome situacijų, nes su tuo nesusiduriame, jos vis tiek yra retesnės. Kai tu, pavyzdžiui, nusipirkai namą, įsikėlei su savo šeima, atrodo, viskas gražu, vieta patinka, Šiauliai graži vieta, važiuoja į darbą ir staiga po mėnesio tu supranti, kad tu tiesiog atsidūrei visiškam pragare.
Du mažamečiai, visiškai nedidelio amžiaus vaikai, ir jeigu jie mato per parą po du kartus atvažiuojančius policijos pareigūnus, o ten tėtis arba mama turi eiti ir valandą ten prie autobusiuko arba prie automobilio rašyti kažkokius pasiaiškinimus ir panašiai, nes jiems yra kviečiama policija.
Aš ir pats buvau nuvažiavęs ir tai lygiai taip pat buvo iškviesta greitoji pagalba ir atvyko policija. Irgi labai įdomi situacija. Aišku, čia mes į detales nesileidžiame. Pavyzdžiui, kaip yra įgudę žmonės arba teisiškai išprusę žmonės, kurie tokias tarnybas trukdo: atvažiuoja policijos pareigūnai, atvažiuoja greitosios ekipažas, mes turime viską užfiksavę, nebuvo jokio triukšmo, nebuvo jokios muzikos. Mes kalbamės tyliai, mes esame savo kieme, savo teritorijoje. Aš esu liudininkas, gali mane policija kviesti ir taip toliau.
Atvažiuoja policijos pareigūnai, aš padarau epizodą ir klausiu, kodėl šita moteris nėra baudžiama už policijos trukdymą, už melagingą iškvietimą. Juo labiau, kad mes girdime, kaip ji pasakoja, kad šalia didžiulis triukšmas, kad jai yra pavojus ir taip toliau. Tada man policija aiškina: moteris visa tai pasakoja ne policijos pareigūnams, o greitosios medikams, o pagal protokolą greitosios medikai, jeigu jie mato, kad jiems gali kilti grėsmė, kviečiasi policijos pareigūnus, galvodami matyt apie moterį, kuri kvietė, ir apie šalia esančius kaimynus.
Tada gaunasi taip: nėra melagingo iškvietimo, nes iškvietė medikai, o medikus ji iš tikrųjų kvietė pagrįstai, nes jai yra nuolatinės sveikatos problemos, tai ji pasikvietė su pagrindu. Žodžiu, tu įsiveli į tokius niuansus ir pabandykite įsivaizduoti, jeigu tai vyksta, sakykime, metus, kiekvieną dieną po du kartus, ir tu šalia to žmogaus gyveni ir tu jokio kompromiso negali surasti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
