Štai Klaipėdos rajono savivaldybė dar praėjusiąją savaitę paskelbė, kad nuo šiol pasiskiepyti vakcina nuo koronaviruso bus daug paprasčiau.
Tai padaryti gyventojai galės savo sveikatos priežiūros įstaigoje be išankstinės registracijos bet kurio vizito pas šeimos gydytoją metu. Užteks tik pareikšti norą pasiskiepyti.
Be kita ko, taip pat derinama, kad paskiepyti pacientus pirminės sveikatos priežiūros centro specialistai galėtų ir darbovietėse, socialinių paslaugų įstaigose, pacientų namuose ir mobiliame skiepų autobusiuke.
Dėl vakcinavimo sprendžia savivaldybės
Gydytojai jau kurį laiką diskutuoja, ar nebūtų efektyviau žmonėms siūlyti pasiskiepyti gydymo įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šiuo metu pačios savivaldybės apsisprendžia, kur skiepyti gyventojus.
„Ministerija ragina savivaldybes plėsti vakcinaciją į kuo daugiau gydymo įstaigų. Galiojanti tvarka tam nesudaro kliūčių“, – portalui tv3.lt aiškino SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Paprašytas patikslinti, ar negali mažesnėms įstaigoms kilti keblumų dėl to, kad bus sunkiau garantuoti pacientų srautą, dėl ko dalį vakcinos dozių gali tekti utilizuoti, jis tvirtino, kad racionalų vakcinos naudojimą galima užtikrinti tiek dideliuose vakcinacijos centruose, tiek mažesnėse įstaigose.
Vakcinavimo centrai užvers duris?
Planus rūpesčius dėl skiepijimo nuo COVID-19 daugiau perkelti ant poliklinikų pečių patvirtina ir pačios savivaldybės.
Štai Vilniaus savivaldybė lėtėjant vakcinacijos tempams jau nuo rugpjūčio pradžios ketina uždaryti „Litexpo“ vakcinacijos centrą.
„Bus kitos priemonės – vaistinės, poliklinikos, autobusai. Nuo ko kažkada pradėjome, prie to ir grįžtame, nes, panašu, masinė vakcinavimo banga bus praėjusi“, – kalbėjo sostinės meras Remigijus Šimašius.
Kaip portalą tv3.lt informavo Vilniaus savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius, netrukus pasiskiepyti nuo koronaviruso bus galima visose poliklinikose: „Visos 9 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavaldžios poliklinikos organizuos skiepijimą, taip pat įsitrauks ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei šeimos kabinetai.“
Priduriama, kad tuo metu ligoninės ir šiuo metu vakcinuoja norinčius pacientus bei darbuotojus.
Marijampolės savivaldybė taip pat paskelbė uždaranti vakcinacijos centrą ir norinčiuosius pasiskiepyti ar gauti antrą dozę kviečianti atvykti į pirminį sveikatos priežiūros centrą arba savo šeimos klinikose.
Jurbarko rajono meras, Savivaldybių asociacijos atstovais sveikatos klausimais Skirmantas Mockevičius patikino, kad kelias atgal prie pirminių sveikatos priežiūros centrų neišvengiamas. Tiesa, jis pabrėžė, kad situacija kiekvienoje savivaldybėje labai skirtinga.
„Pavyzdžiui, mūsų rajone jau yra pasiskiepijusių beveik 55 proc., berods esame 8 Lietuvoje, ir pagrindinė vakcinacija pas mus vyko poliklinikoje. Mūsų pirminiame sveikatos priežiūros centre yra prisirašiusi didžioji dalis rajono gyventojų, taigi jie turėjo duomenų bazė žmonių, su kuriais komunikavo, taigi mes nieko nekeisime. Žmonės gali bet kada vakcinuotis, nebent tuo metu nebūtų tos vakcinos, kurios nori“, – sakė jis.
Problema – nes vakcinavimo vieta, o nenoras skiepytis
Kalbėdamas apie tas savivaldybes, kurios specialiai įsirengė vakcinavimo centrus, S. Mockevičius teigė, kad kuo toliau, tuo labiau jų nebeapsimoka laikyti.
„Panašu, kad grįžtama į pirminę situaciją, nuo ko viskas prasidėjo – nuo skiepijimo poliklinikose. Taip pat vyksta mobilios komandas. Aišku, matyt, pagrindinė problema yra ne vakcinavimo vietos klausimas, o nenoras skiepytis.
Didžiausia problema, kaip prikalbinti tuos, kurie yra skeptiški, neapsisprendę. Matyt, čia daugiausiai dėmesio sutelkti reikia, atitinkamai pakeisti ir teisės aktus. Nes, apie ką seniai kalbama, jei testavimas būtų mokamas, turbūt būtų didesnė paskata vakcinuotis“, – kalbėjo Jurbarko meras.
Anot jo, vienas pagrindinių „vaistų“ čia galėtų būti šeimos gydytojo ar kito specialisto, kuriuo pasitikima, patarimas, paskatinimas.
„Galbūt seselės ar kito žinomo asmens, pas kurį esi prisirašęs, specialisto, pas kurį lankaisi, žodis. Tai duoda geriausią rezultatą, o kažkokios paskatos, panašu, nelabai davė rezultatą. Lieka juodas darbas – 10 kartų skambinti“, – kalbėjo meras.
Kaune kursuoja mobilusis vakcinacijos centras
Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė taip pat neatmetė galimybės, kad artimiausiu metu didės ligoninių ir poliklinikų vaidmuo vakcinacijos procese. Visgi ji pabrėžė, kad dar stengiamasi išnaudoti kitas galimybes pasiekti žmogų.
„Ligoninės ir šiuo metu turi vakcinų ir gali skiepyti, tačiau čia vakcinuojamos specifinės pacientų grupės. Neatmetame galimybės, kad vėliau skiepijimas poliklinikose bei ligoninėse įgaus didesnį mastą, tačiau dabar išnaudojame turimus būdus.
Siekiant, kad skiepai nuo COVID-19 atkeliautų arčiau gyventojų, jau kuris laikas mieste turimos vakcinos prieinamos ne tik pagrindiniame miesto vakcinavimo centre – Ledo rūmuose. Nuo pat sausio mėnesio gyventojus, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai judėti, medikai skiepija namuose.
Prieš keletą savaičių Kaune pradėjo kursuoti mobilusis vakcinavimo centras, įsikūręs viename iš 100 mieste važinėjančių „MAN Lion's City 12“ hibridinių autobusų. Jame vien per praėjusią savaitę be išankstinės registracijos pasiskiepijo 1117 žmonių“, – komentavo ji.
Kaip nurodė M. Labašauskaitė, į gyventojų gausiai lankomas – Laisvės al., „Akropolio“, „Megos“, „Urmo“ ir Rotušės aikštės – stoteles skiepų autobusas sugrįžta reguliariai, tomis pačiomis dienomis.
„Taip pat keletas dienų skirtos išskirtinai vykimui į miesto mikrorajonus – mobilus vakcinavimo punktas jau aplankė Aleksotą, Eigulius, Žaliakalnį, o kitą savaitę planuoja keliauti į Petrašiūnus. Kauno savivaldybė kartu su Kauno miesto poliklinika taip pat koordinuoja vakcinavimo komandos išvykas į miesto įmones bei įstaigas, kuriose susirenka bent kelios dešimtys pasiskiepyti norinčių žmonių. Į jų patalpas atvyksta vakcinavimo komanda, o nesant galimybių – skiepų autobusas. Matome, kad verslai aktyviau kreipiasi, tačiau ir toliau raginame nedelsti ir dėl skiepų kreiptis jau dabar“, – ragino ji.
Finansinis skatinimas šeimos gydytojams
Portalas tv3.lt primena, kad žinia apie tai, jog už kiekvieną paskiepytą prisirašiusį pacientą šeimos gydytojas ar jo komanda gaus 5 eurų skatinamąjį priedą, spėjo įplieksti gyventojų nepasitenkinimą.
Medikai apgailestavo, kad tai buvo kiek ne taip suprasta ir pabrėžė, kad tai – seniai lauktas finansavimas už viršvalandžius dar iki masinės vakcinacijos dirbant su pacientų sąrašais.
„Kalbant apie patį finansavimą mes buvome pakviesti į neoficialią darbo grupę ir kalbėjome, kaip dar galima paskatinti žmones skiepytis. Ir viena iš skatinimo priemonių buvo įtraukti kuo daugiau šeimos gydytojų ir jų komandų.
Nes realiai jei iki masinės vakcinacijos mes ir taip darėme tuos darbus, tai buvo mūsų viršvalandžiai. Nes dar turi priimti ir planinius pacientus, po kurių dar sąrašus sudarinėji, kas kokią diagnozę turi, kokį gydymą gauna ir panašiai“, – aiškino Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Šeimos gydytojas – arčiausiai paciento
Paklausta, ar dar išties yra vietos žmonių įtikinėjimams pasiskiepyti, antrindama Jurbarko merui profesinės sąjungos atstovė teigė, kad šeimos gydytojas vis tik yra arčiausiai paciento ir, jei žmogus turi klausimų, abejonių dėl vakcinacijos, medikas gali turėti nulemiantį žodį.
„Ten, kur gydytojai intensyviai dirbo su pacientais, jiems skambino, švietė, tai matomas ir didelis visos komandos įdirbis – aukštas pasiskiepijusių pacientų procentas. Taigi principas išlieka toks pats – SAM skatina skirti tą laiką, bet mes nebegalime dirbti viršvalandžių, nes jau planiniai pacientai nesulaukia pagalbos. Taigi dabar suteikta priemonė šeimos gydytojams skirti pakankamai laiko“, – komentavo A. Astafjeva.
Ji pasakojo ir pati asmeniškai turinti daug pacientų, kurie registruojasi pasitarti dėl skiepo. „Ar aš galiu? Ar man reikia? Ar man priklauso? O jei aš kažkada sirgau?“ – gydytojai sulaukia daug klausimų.
„Bet visa tai yra mūsų laiko sąnaudos, ir realiai dirbame nuo sausio, vasario, kol neprasidėjo masinė vakcinacija. Mes iš savivaldybės tiesiog gaudavome prašymą padaryti skiepytis norinčiųjų sąrašus. Tai gerai, kad skirs bent kokį finansavimą. Taip, jis galėjo būti ir anksčiau“, – pasakojo gydytoja.
DIENOS PJŪVIS. Ketvirtoji koronaviruso banga: ar Lietuvai vėl reikės užsidaryti?
Pirmą skiepo dozę per parą gavo daugiau nei 4,4 tūkst.
Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 tūkst. 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo doze ir 6241 – antrąja skiepo doze.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 309 tūkst. 549 žmonės, abiem – 1 mln. 112 tūkst. 266.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,7 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60,2 proc., 45–54 metų grupėje – 54,1 proc., 35–44 metų grupėje – 52,6 proc., 25–34 metų grupėje – 45,5 proc., 16–24 metų grupėje – 43,6 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 11,3 procento.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,9 proc. žmonių – 0,2 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 421 tūkst. 815 dozių.
Nepanaudota šiuo metu per 916 tūkst. vakcinos dozių.
