Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst. gyventojų viršijus 800 atvejų, nedarbingumą gydytojas gali išduoti supaprastinta tvarka pacientui ir neapsilankius įstaigoje.
Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, šiuo metu didžiojoje dalyje Lietuvos savivaldybių sergamumas jau yra perkopęs 800 atvejų. 100 tūkst. gyventojų.
Tiesa, galimybė gydytojui išduoti nedarbingumą nuotoliu nėra prievolė ar būtinas dalykas pacientui pageidaujant.
„Kokiu būdu išduoti nedarbingumo pažymėjimą (nuotolinės ar kontaktinės konsultacijos metu), sprendžia gydytojas, ne pacientas“, – nurodė ministerija.
Nedarbingumas nuotoliu – iki 4 dienų
Kaip portalui tv3.lt komentavo Vilniaus rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Daiva Šapranauskienė, padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga laikotarpiu asmeniui pasireiškus užkrečiamosios ligos požymiams, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai gydytojo sprendimu gali būti išduoti nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
„Tačiau pasikeitus paciento sveikatos būklei gydytojas dėl paciento laikinojo nedarbingumo sprendžia tiesioginės konsultacijos metu. Apie asmens laikinąjį nedarbingumą, jo trukmę sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs sergančio asmens sveikatos būklę“, – nurodė ji.
Centro poliklinikos šeimos gydytojo Irmanto Aleksos aiškinimu, išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu tokiais atvejais galima tik iki 4 dienų. Ligai patvirtinti namie atlikto greitojo testo nuotraukos nebereikia, kaip buvo prašoma pandemijos metu.
Paklaustas, kaip dažnai nedarbingumas peršalus išduodamas būtent nuotoliniu būdu, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso nuo gydytojo ir paciento santykio.
Jei gydytojas reikalauja paciento atvykti gyvai, jis tą privalo padaryti, kitu atveju nedarbingumas nebus išduotas.
„Yra pacientų, kuriais galbūt ir nepasitikime, tikrai reikalaujame atvykimo objektyviai apžiūrai. Bet yra pacientų, kuriais tikrai pasitikime ir galime išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu.
Bet jei gydytojas reikalauja paciento atvykti gyvai, jis tą visada privalo padaryti, kitu atveju nedarbingumas išduotas nebus. Gydytojo teisė yra jį išduoti kontaktiniu būdu ir viskas priklauso nuo jo sprendimo“, – komentavo pašnekovas.
Kada nedarbingumą gali išduoti ir slaugytojas?
Pernai pasikeitus tvarkai nedarbingumo pažymėjimus gali išduoti ir slaugytojai.
„Bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, jeigu testu yra patvirtintos COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos. Taip pat jį galima išduoti šeimos nariui, sergančiam COVID-19 ar gripo virusine infekcija, slaugyti.
Šioms infekcijoms patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti atliktas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ar gripo testas. Šiais atvejai nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai gali išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikotarpiui“, – komentavo D. Šapranauskienė.
Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, pacientą turi konsultuoti ir nedarbingumo pažymėjimą išduoti gydytojas.
Pasak I. Aleksos, slaugytojai gali išrašyti ir antivirusinius vaistus susirgus gripu. „Nuo gripo pirmomis ligos dienomis, jei nuo simptomų pradžios nepraėjo daugiau kaip 48 val. tikrai skiriami antivirusiniai vaistai.
COVID-19 infekcijos atveju dažniausiai yra simptominis gydymas. Rizikos grupėms skiriant vaistus nuo COVID-19 vertiname rizikos veiksnius“, – sakė gydytojas.
Karščiuojančius stengiasi priimti vienu metu
Daugėjant sergančiųjų mastui poliklinikos laikosi dar pandemijos laiku buvusios įprastos praktikos atskirti karščiuojančių pacientų srautus.
„Šiuo metu matome išaugusį sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis skaičių, taip pat ir COVID-19 atvejų padidėjimą. Tačiau situacija yra valdoma, poliklinika dirba įprastu režimu.
Karščiuojantys, besikreipiantys tą pačią dieną yra konsultuojami priėmimo skyriuje arba gydančio šeimos gydytojo atskirai tam skirtu laiku“, – komentavo Vilniaus rajono poliklinikos atstovė.
Šeimos gydytojas I. Aleksa pasakojo, kad iš esmės pas visus gydytojus numatytas laikas yra vienodas, kada yra priimami karščiuojantys pacientai.
„Poliklinikoje organizuojame darbą taip, kad tam tikromis valandomis priimami tik ūmiai susirgę pacientai, pas visus gydytojus tas laikas yra vienodas tam, kad būtų kaip įmanoma labiau užtikrinti sveikų ir sergančių pacientų srautų maišymąsi“, – pabrėžė jis.
Kur sergančiųjų daugiausiai?
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę sergamumas buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.
Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išliko panašus. Praėjusią (41-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 105 asmenys, iš kurių 2 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.
Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai. Asmenys priklausė 70–79 (1 asmuo) ir 80–89 (3 asmenys) amžiaus grupėms.
