Mano nuoširdi anyta man pasakojo apie trėmimus Dzūkijoje. Tremiamuosius vežė į traukinius, o kaimo gyventojai atpažino ant jų savo drabužius. Juk miškiniai plėšė naktimis, o kur jie dėjo priplėštus turtus? Taigiano anyta pažino savo skarą ant vienos tremiamos kaimynkos pečių. Kas keisčiausia, tie tremtiniai grįžo į Lietuvą, o mano anytos sūnus susiėjo su tų tremtinių dukra. Nieko gero iš jų gyvenimo, tiesiog sitjacija, kad tremtiniai toli gražu ne dievai.

Pohuj

Kai kas ir zinojo.Velionė dirbo tarybineje ministerijoje o brolis Gediminas Jonas Tursa LTSR Valstybiniame Gamtos ir apsaugos komitete Medzioklės sk.virsininku,organizavo medziokles TSKP vyriausybiniams bureliams.Tuo tarpu mano dedė 1962m prie mano akiu slėpesi neiti i sov.armija,mama nekomjaunuole buvo paskirta dirbti pedagoge" i miskiniu krasta".Reiketų buti visiems savo vietoje.Siu zmoniu zmoniu pavyzdziai rodo,kas kiek kentėjo

Kokia netektis, tremtine mirė. Tada vaikus laikė alkanus vaikų namuose. Dabar pedofilai prievartauja.

tautos istorijos turtas, iškentėję, nepalūžę ir tvirtai išlaikę praeities prisiminimus, tikrieji laikmečio amžininkai. Gaila ir labai gaila, kad per mažai žinojome apie juos, apie kuriuos labiausiai reikėjo žinoti ir pažinti. Dieve, kaip viskas būna priešingai. Ilsėkis ramybėje iškili Moterie, tegul kiekvieno malda palengvina to kelio žingsnį, o Dangus tegu būna atviras.