„Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją. Ne badytis pirštais, o žiūrėti, ką galime padaryti, kad ir sąjungininkai būtų patenkinti, ir mums patiems būtų mažiau nuostolių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, JAV sankcijos buvo priimtos prieš pusmetį, kad iki gruodžio 8 dienos visi spėtų pasiruošti, todėl buvo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip jas įgyvendinti su mažiausiais nuostoliais.
„Tai yra Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas ir reikia tikėtis, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kad pasekmės buvo sušvelnintos, nes laiko tam buvo pasiruošti ir dabartinis šaršalas, kad jos lyg ir nevykdomos, yra labai blogai“, – kalbėjo ji.
Pasak A. Skaisgirytės, Lietuva privalo gerbti partnerius ir sąjungininkus. Jo teigimu, tai, ar gali kroviniai važiuoti tranzitu per Lietuvą, turėtų pasakyti JAV sankcijų prižiūrėtojai.
„Svarbiausia yra, ar buvo kalbėtasi su amerikiečiais, ar buvo tartasi, kaip bus įgyvendinama, ar buvo susitarimų pasiekta, kad tie nuostoliai būtų sumažinti, tai yra esmė“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui trečiadienį išreiškus nuostabą, kad avansinis mokėjimas buvo priimtas žinant apie sankcijas, geležinkelių vadovas Mantas Bartuška nurodė, jog tuomet sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos paprašė įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, galiojančią iki 2023 metų pabaigos.
Anot ministro, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutartų, kad ši sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta.
Situacija pasienyje su Baltarusija stabilizavosi, bet dar nėra gera
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad situacija dėl neteisėtos migracijos pasienyje su Baltarusija stabilizavosi, bet dar nėra gera.
Patarėja taip pat teigė, kad rezultatą davė ir buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.
„Situacija gal ir stabilizavosi, tačiau nemanome, kad ji pasibaigė. A. Merkel skambutis taip pat davė rezultatą. Tiesa, gal ne ilgalaikį, tačiau tuo momentu, kai įsijungia Europos Sąjungos institucijos, mums, Lenkijai ir Latvijai tas padėjo“, – ketvirtadienį LRT sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, situacija nėra gera, nes Baltarusijoje vis dar likę neteisėtų migrantų, taip pat yra klausimų dėl Europos Sąjungos migracijos politikos, fizinio barjero statybos.
„Migrantai skraidinti iš Baltarusijos. Kiek žinau, jų išskraidinta virš 3 tūkst. Žinoma, tai nėra visi, kurie atvyko, todėl nesakome, kad situacija jau gera ir taškas. Atvirkščiai – vis dar lieka tie klausimai, kurie susiję su ES teisės aktų keitimais, fizinio barjero statyba, juos prezidentas ketina iškelti kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje“, – teigė prezidento patarėja.
Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 65 neteisėti migrantai, kai parą prieš bandymų kirsti sieną neužfiksuota.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko per 7,9 tūkst., tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.