Šiurpios nužudymo Vilniuje detalės: visi 3 įtariamieji – šeimos nariai

Smurtas šeimose kiek pamenu visados buvo. Jis galbūt buvo švelnesnis, mažiau pastebimas ir šeimos gyveno daug skurdžiau. O ir niekas neviešino kas vyko šeimose. Tikrai žinau, kad tarybiniais metais irgi buvo ne vienoje šeimoje, kur įvykdavo tragedijos. Bet susimokėjai pareigūnams ir tie nurašydavo ant nelaimingo atsitikimo, neva pats asmuo nusižudė. Dar budavo atvejų, kai suimituodavo savižudybęs, kai slėbdami nužudymo pėdsakus sukeldavo gaisrus. Karas tarp tėvų ir vaikų tikrai vyksta ne vieną dešimtmetį. Čia ko gero švietimo ir išsilavinimo stoka. Nors smurtas vyksta ir labai mokytose šeimose. Gal vis dėlto pradėkime mokyti mokyklose psichologijos, žmogaus elgesio taisyklių, kaip atpažinti smurta, o ne kažkokių iškrypėliškų dalykų. Juk paleistuvystė ir iškrypimai jau tapo mūsų kasdienybe. Mes nebematome nieko daugiau kaip pinigus ir turtą. Kiekvieną diena girdime, kiek valdžios aukšti asmenys prisivogė per metus, kokias vilas ir kur įsigijo už pavogtus pinigus. Ko gero visi jau pasigendame sovietmečiu buvusio įstatymo, kad už vagyste buvo baudžiama net mirties bausme, neskaitant to, kad nors ir maža vagystė tačiau visas turtas būdavo konfiskuotas. Jei šiandiena konfiskuotume visą vagių šeimos turtą ir dar vagis patrauktume baudžiamojon atsakomybėn, tai tikrai gyventume kaip, kad gyvena turtingiausių pasaulio šalių asmenys. Kiek pinigų išvogta, kiek jų išvežta į užsienį, kiek jų guli bankų sąskaitose. Dalis skursta, o dalis nežino kur dėti pinigus.

Nužudyt savą senutę... Baisu! Bet tai nei, matomai, "dukra", nei "anūkai". Tai dvikojai, girti antžmogiai. Tik teisingumas pas mus iškreiptas ir gaus(?!) po 2-3 metus.. O iš jų žmonių tai nebebus!!!

Tai, kad tėvai tampa vaikų aukomis jau tapo vos ne kasdienybe. Ko gero mes visi žinome ir pažįstame tokių šeimų gal net ne po vieną. Vienose šeimose įvyksta tiesiog tragedija, kitose šeimose tėvai žudomi palaipsniui naudojant smurtą prieš juos. Viso to priežastis yra turtas ir pinigai. O gal kai kur ir perdidelė laisvė ir meilė auginant vaikus, o vėliau atsigrežia prieš pačius tėvus. Darnių šeimų vis mažėje ir tai pagrindas yra mūsų turto ir pinigo garbinimas ir besaikis troškimas. Žmogiškumo vis mažiau randasi mūsų gyvenime. Ir tai ne tik šeimose, tai ir darbo kolektyvuose ir netgi žmonių bendavimuose.