Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europoje pernai labai padaugėjo tymų atvejų – užregistruota 30 tūkst. susirgimų ir tai yra 30 kartų daugiau nei 2022 m. Taip pat pranešta, kad iš 30 tūkst. susirgusių žmonių net 21 tūkst. buvo hospitalizuoti.
Organizacija įspėja, kad susirgimų vis dar daugėja, todėl reikia imtis skubių priemonių, tokių kaip vakcinacija, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam plitimui. Ar dėl tokių skaičių turėtų sunerimti ir Lietuva?
Koją pakišo pandemija
Paklausta, kas čia darosi ir kodėl taip išaugo sergamumas tymais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė aiškino, kad labiausiai čia koją pakišo pandemija.
„Pandemijos metu daugelis tėvų atidėjo vaikams priklausančius MMR skiepus, kurie yra nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Bet ne visi po pandemijos sugrįžo tų skiepų – atidėjus skiepą vėliau galima kreiptis į gydytoją dėl individualaus skiepų grafiko sudarymo ir pasivyti tuos skiepus.
Tai, manau, daugelis šalių susidūrė su šia problema ir krito vakcinacijos apimtys. O jei krito vakcinacijos apimtys, iškart pakilo rizika užsikrėsti tymais“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ eteryje.
Vaistininkai guodžiasi, kaip yra verčiami pardavinėti žmonėms nebūtinas prekes: „Esame spaudžiami“:
Per pandemiją nebuvo fiksuota susirgimų Lietuvoje
Pasiteiravus, kiek įtakos mažėjančioms skiepų apimtims turi sąmokslo teorijos, specialistė sutiko, kad jos lydi nuolatos.
„Mano asmeninė nuomonė tokia, kad skiepai nuo tymų yra labai seni, jie skiepijami Lietuvoje nuo 1964 m. ir rezultatas akivaizdus. Kaip tik pradėjome skiepyti, buvo suvaldyta situacija ir tymų atvejų neturėjome. Jų neturėjome ir 2021, 2022 m. Turėjome protrūkį tik 2019 metais ir jau, deja, turime atvejų 2023 m.
„2022 metais jos siekė 86 proc., kai Pasaulio sveikatos organizacijos yra akcentuojama, kad norint suvaldyti tymų virusą reikia, kad būtų paskiepyta mažiausiai 95 proc. vaikų. To reikia, kad virusas neplistų, tad situacija yra pakankamai grėsminga.“
Bet iki tol tymų neturėjome, tad skiepijimo rezultatas yra akivaizdus. Manau, žmonės tiesiog pavargo nuo COVID-19 pandemijos, tų skatinimų vakcinuotis ir gal pareiškė tokį tylų protestą. Tad reikėtų sugrįžti į tą vakcinacijos ritmą nuo tymų, nes rizika Europos mastu yra didžiulė“, – konstatavo E. Jegelevičienė.
Nors šiuo metu sergamumo tymais mastai Lietuvoje nėra drastiški, pernai fiksuoti 4 atvejai, kai porą metų prieš tai jų išvis nebuvo.
„Tai signalizuoja, kad reikia susirūpinti ir prisiminti šiuos skiepus, tad raginu tėvelius, kurie savo vaikų neskiepijo ir tą pagal amžių tai priklauso padaryti, paskiepyti juos. Vaikai skiepijami dviem vakcinomis – būnant 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus“, – aiškino NVSC specialistė.
Jau fiksuotas įvežtinis tymų atvejis
Ji pabrėžė, kad tymų virusas yra labai lakus, tad situaciją Europoje reikia stebėti labai akylai.
„Situacija Europoje gali turėti įtakos ir situacijai Lietuvoje. Tai paliudija jau šiais metais patvirtinti tymų atvejai, kai vienas atvejis yra įvežtinis. O keliauti mėgstame visi ir galimybės tam yra. Lietuvos piliečiai keliauja po įvairias šalis ir yra tikimybė užkrėsti tymų virusu būnant kitoje šalyje“, – sakė E. Jegelevičienė.
Pašnekovė perspėjo, kad vakcinacijos apimtys Lietuvoje ženkliai kritusios: „Pavyzdžiui, 2022 metais jos siekė 86 proc., kai Pasaulio sveikatos organizacijos yra akcentuojama, kad norint suvaldyti tymų virusą reikia, kad būtų paskiepyta mažiausiai 95 proc. vaikų. To reikia, kad virusas neplistų, tad situacija yra pakankamai grėsminga.“
NVSC specialistė priminė, kad pasiskiepyti nuo tymų niekada nevėlu – tą gali padaryti ir suaugusieji.
„Pasiskiepyti gali ir suaugęs žmogus. Jei jis žino, kad vaikystėje nėra pasiskiepijęs nuo tymų, gali pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir pasiskiepyti, nes niekada nėra vėlu tą padaryti“, – patarė ji.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad suspėti pasiskiepyti galima net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju tymais.
Kaip atpažinti tymus?
E. Jegelevičienė pasakojo, kad užsikrėtus tymais simptomai gali būti panašūs ir į peršalimo ar gripo, tačiau yra vienas specifinis simptomas.
„Pirmiausia atsiranda karščiavimas, kuris gali būti net iki 39 laipsnių temperatūros, atsiranda sloga, kosulys ir dėmės – jos yra charakteringos, bet neniežti. Atsiradus tokiems požymiams reikia skambinti gydytojui ir su juo kontaktuoti, kaip elgtis toliau“, – patarė specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tymai ne tik labai užkrečiami, bet ši liga pavojinga ir savo komplikacijomis.
„Grėsmė yra komplikacijų, nes jos gali būti ir dėl tiesioginio viruso poveikio, ir dėl bakterinės superinfekcijos. Dažniausios šalia einančios ligos yra encefalitas, pneumonija. Tai yra kiekvieno individuali imuniteto reakcija, kaip žmogus sureaguoja ir suvaldo ligą“, – konstatavo NVSC specialistė.
