Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.
„Daug žmonių yra linkę matyti koronavirusą kaip neišvengiamą didžiulę grėsmę. Tačiau žvelgiant iš statistikos perspektyvos, Lietuvoje situacija neatrodo tokia baisi. Esame ne Italijos šiaurėje ar Prancūzijoje. Ten siautė audra, tačiau ji mus aplenkė. Jei aplink slenka audros debesys, jei kažkur griaudžia, lyja ir lyja daug, nereiškia, kad mes turime nuolat lindėti po lietsargiais, kai oras tik ūkanotas“, – savo nuomonę dėstė specialistas.
Stinga realios situacijos vertinimo
G. Chomentauskas priminė, kad šiuo metu šalyje aktyviai sergančių, t. y. viruso nešiotojų, yra labai nedaug.
„Jų yra apie 500, tebūnie su paklaida, iki 1000. Ir taip jau yra ilgą laiką – kažkas naujai suserga, kažkas pasveiksta. Taigi jei Lietuvoje yra 3 milijonai gyventojų, tai viruso nešiotojų blogiausiu atveju yra vos vienas iš 3 tūkstančių. O tai yra labai mažas skaičius ir tikimybė susitikti sergantįjį Covid-19 yra labai menka“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis taip pat pridūrė, kad paskelbta pandemija nepaneigia fakto, kad neliko kitų agresyvių, tarp jų – ir infekcinių ligų, kuriomis galime susirgti. Viena jų – ir taip mūsų šalyje paplitusi tuberkuliozė.
„Tačiau jų nelabai saugomės, o visą mūsų dėmesį dabar pritraukė baisuoklis Covid-19. Susidaro įspūdis, kad čia daugiau įsijungia mūsų emocinis mąstymas nei kad realios situacijos vertinimas, kuris, mano manymu, yra labai palankus švelninti karantino priemones arba išvis jį atšaukti“, – pabrėžė G. Chomentauskas.
Kovos su viruso pasekmės smogs skaudžiau?
Pašnekovo teigimu, dabar gi gali būti, kad daug didesnę kainą sumokėsime ne tiek už paties Covid-19, o kovos su juo pasekmes. Ir čia, jo manymu, reikėtų kalbėti apie tris plotmes – sveikatos, emocinę ir ekonominę.
Nors dabar jau fiksuojama daugiau nei pusšimtis asmenų, mirusių nuo koronaviruso sukeltos infekcijos, psichoterapeutui daug didesnį nerimą kelia stojusios kitos sveikatos paslaugos.
„Kas yra susidūręs su poreikiu gauti medicininę pagalbą, jos dabar praktiškai nebėra – ji teikiama tik telefonu, tyrimų padaryti negali. Ką tai reiškia senesniems žmonėms, asmenims kurie serga lėtinėmis ligomis?
Sakome, kad medicinos sistema yra perkrauta, tačiau gydytojai dirba distanciniu būdu, tūkstančiai vietų ligoninėse yra tuščios. Tuo pat metu yra daugybė žmonių, kuriems reikalinga pagalba ir kurie neserga Covid-19. Tuomet kyla klausimas, kam reikia išlaikyti tokią didžiulę sveikatos sistemą, ji neatlieka savo funkcijos didžiajai gyventojų daliai?“ – svarstė psichoterapeutas.
Jo manymu, visuomenė turėtų pareikalauti pagrindų, kuriais remiantis dabar yra priimami vienokie ar kitokie sprendimai, nes jie dabar primena vos ne karo padėtį.
„Taip, dabar nuo Covid-19 jau mirė virš 50-ies žmonių ir kiekviena gyvybė yra svarbi. Bet vis dėlto tai yra skaičius. Jei lygintume statistiką su praėjusių metų duomenimis, tai mirusieji nuo Covid-19 per šiuos mėnesius sudaro vos 1 proc. visų mirčių. Dar daugiau, karantino mėnesiais, kovą ir balandį, mirė 430 žmonių daugiau nei 2019 m. tuo pat laikotarpiu. 50 – nuo Covid-19. Kokios mirčių nuo kitų ligų padidėjimo priežastys? Visas dėmesys Koronai?
Tiksliai pasakyti dabar, deja, negalime, nes neturime mirčių priežasčių operatyvios ir detalios statistikos, kas leistų daryti išvadas apie dabartinių priemonių adekvatumą. Taip, infekcija bjauri, niekas to nekvestionuoja, bet ar dėl to reikia mokėti tokią didelę ekonominę, psichologinę ir sveikatos kainą?“ – atkreipė dėmesį jis.
Amžinai gaisro nuojauta negyvensime
Epidemiologai tokiam požiūriui oponuoja tvirtindami, kad tokią gerą situaciją turime tik dėl to, kad buvo imtasi visų griežtų priemonių.
Štai VU Gyvybės mokslų instituto mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė pabrėžė, kad tai kaip tik davė laiko pasiruošti:
„Kai dabar pasigirsta svarstymų, kad gal nereikėjo tų priemonių, kad karantinas yra per griežtas, kad nereikėjo viso šito daryti, manau, kad viskas buvo padaryta teisingai ir laiku. Svarbiausia tai, kad lenktynėse su virusu buvo išlošta laiko, galėjome mokytis iš kitų šalių, o ne savo pačių klaidų. Gerai, kad nebuvo aštraus susirgimų piko, nebuvo užkimštos ligoninės.“
Tačiau psichoterapeutas įspėja, kad neleidus žmonėms atsipalaiduoti galime turėti kitų skaudžių pasekmių.
„Toks oponavimas tikrai teisėtas, pradiniame etape mes gerai suveikėme, gaisras neišplito. Bet, kita vertus, negali gi amžinai gyventi su galimo gaisro nuojauta, neiti iš namų, nedirbti ar dar kažko kito daryti. Atrodytų, kad jei pirma banga suvaldyta, tai reiktų žmonėms leisti atsikvėpti, suteikti galimybę dirbti ir gauti pilnavertes paslaugas , tarp jų – ir medicinines, nes dabar be Koronos baubo nieko nebematome“, – akcentavo jis.
G. Chomentausko pastebėjimu, kitas svarbus momentas, ką jau galima patvirtinti tyrimais, tai – žmonių emocinė būklė, kuri nieko gero nerodo.
„Žmonių emocijos yra įsiūbuotos, po pirmos nerimo bangos lyg buvo atoslūgis, dabar vėl didėja stresas, pyktis. Neatsitiktinai matome pasekmes – nužudymų, daugiausia artimoje aplinkoje karantino metu padaugėjo daugiau nei dvigubai. Dar vienas pavojaus signalas būtų ir galintis išaugti savižudybių skaičius, prognozuotinas streso sukeliamų ligų šuolis“, – dėstė specialistas.
Jis įvardijo dar vieną neigiamą pasekmę, kurią ilgą laiką matysime ateityje. Tai – baimės, susijusios su socialiu bendravimu, lytėjimu, artumu.
„Kuo ilgiau pūsime baubo burbulą, tuo ilgiau turėsime sumenkusią socialinio gyvenimo kokybę. Trečiasis baimės pasekmių sluoksnis, apie kurį reikėtų kalbėti, – karantino ir sukeltų baimių pasekmes ekonomikai. Praskolinti šalį galima labai greit. Taip pat greitai galima žmones prigąsdinti atsisakyti drąsių siekių ir pripratinti vegetuoti. Tačiau tokių pasekmių kainą gali tekti mokėti ilgus metus“, – įspėjo psichoterapeutas.
Veryga: reikia trupučio kantrybės
Paklaustas, ar kovos su Covid-19 kaina nebūsianti skaudesnė kitų ligų paūmėjimo atžvilgiu, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad tam kol kas preteksto nėra. Tačiau sutiko, kad tikėtis, jog paslaugos visiškai grįš į buvusias vėžes, irgi nereikėtų.
„Tam tikra rizika, be abejo, kad egzistuoja, bet ją šiandien įvertinti yra labai sudėtinga. Tam, kad sergant lėtinėmis ligomis atsirastų tam tikrų komplikacijų, reikia laiko. Juo labiau bent kol kas pagal turimą kovo statistiką kažkokių reikšmingų svyravimų neišeitų pastebėti“, – spaudos konferencijos metu komentavo jis.
Kartu jis pabrėžė, kad tos paslaugos, kurių nebuvimas galėjo sukelti reikšmingus sveikatos būklės pablogėjimus, dėl kurių pacientai nukentėtų, nebuvo sustabdytos ir turėjo būti teikiamos.
„Su planinėmis paslaugomis šiuo metu įstaigos tik įsibėgėja, tai nėra paprastas procesas, tam reikia planuotis savo darbus, juos tinkamai susidėlioti infekcijų kontrolės prasme. Tad pacientams dar reikėtų šiek tiek kantrybės, kol pacientams grįš į bent kiek panašias vėžes.
Absoliučiai į tą patį lygį negrįšim, dalis paslaugų ir toliau liks nuotolinės, tos, kur galima valdyti rizikas, galima konsultuoti ir neatlikti tyrimų. Taip yra dėl to, kad įstaigos turi susidėlioti ir tinkamus laiko intervalus tarp pacientų, kad galėtų išvėdinti ir dezinfekuoti patalpas, gydymo įstaigas turi pasilikti Covid-19 rezervą. Tikėkimės, kad pacientai nenukentės dėl to, kad teko valdyti infekcinės ligos protrūkio rizikas“, – sakė ministras.
